Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva sieks tapti konkurencingiausia rinka regione, kur būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, o antradienį paskelbtas reitingas rodo, kad einama teisingu keliu.
„Verslo aplinkos gerinimo srityje Vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus. Pokyčiai „Doing Business“ reitinge signalizuoja, jog einame teisingu keliu – ir einame sparčiai. Pirmųjų metų, o jei tiksliau – pirmojo pusmečio darbo rezultatas džiugina, tačiau ties tuo tikrai nesustosime. Numatytos priemonės bei sprendimai, kuriuos taikysime ateityje ir sieksime tapti konkurencingiausia rinka regione. Man svarbiausias galutinis šių pastangų tikslas, o tai yra - naujos, gerai apmokamos darbo vietos Lietuvos žmonėms“, - BNS atsiųstame komentare teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Geriausiai šiemet Lietuva įvertinta pagal nuosavybės įregistravimo bei sutarčių vykdymo kriterijus - atitinkamai 3 ir 4 vietos, aukšti balai skirti už statybos leidimų procedūras (12). Prasčiausiai šalis įvertinta pagal nemokumo problemų sprendimą, mažumos investuotojų apsaugą bei galimybes gauti paskolą. Pagal prisijungimo prie elektros tinklų Lietuvai atiteko 33-a vieta - pernai Lietuva pagal šį rodiklį buvo 55-a.
Mokesčių mokėjimo srityje Lietuva per metus pakilo iš 27-os į 18 vietą. Anot Finansų ministerijos, Lietuvos pažanga diegiant elektronines paslaugas, Pasaulio banko vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.
„Doing business“ reitingas - tai verslo aplinkos vertinimas pagal Pasaulio banko apibrėžtą metodiką ir scenarijus. Lietuva jame vertinama nuo 2004 metų, aukščiausia iki šiol užimta pozicija buvo 15-a, pasiekta 2005 metais.
Pagal reitingą Lietuva lenkia kaimynines Lenkiją (27-a vieta) ir Latviją (19), bet šiek teik atsilieka nuo Estijos (12).
Vyriausybės programos priemonių plane užsibrėžta iki 2020 metų šiame reitinge pakilti į 15-ą vietą.
Vardina, kuo prisidėjo
Didelę įtaką šiam rezultatui turėjo prisijungimo prie elektros tinklų rodiklio „Getting Electricity“ pagerėjimas, rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo net per 22 pozicijas – iš 55 į 33 vietą – ir aplenkė Estiją bei Latviją. Labiausiai Pasaulio banko ekspertų vertinimą paveikė du Lietuvos atlikti darbai šioje srityje: supaprastintas naujų nebuitinių vartotojų (verslo) prijungimo prie elektros tinklų procesas bei sumažinti prijungimo prie elektros tinklų kaštai.
Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pastangos gerinti elektros įvedimo sąlygas kilstelėjo visos Lietuvos konkurencingumo reitingą, rašoma pranešime spaudai.
„Geresnės elektros įvedimo sąlygos yra mūsų indėlis didinant visos šalies patrauklumą investuotojams ir gerinant sąlygas plėtrą vykdančiam verslui. Per pastaruosius metus sujungėme dvi ilgiausiai trunkančius elektros įvedimo procesus, tai leido sutrumpinti elektros įvedimo terminus ir sumažinti kainą. Inicijavome ir daugiau pokyčių, kurie šiame reitinge dar neatsispindi, bet, tikėtina, kilstels Lietuvą „Doing Business“ reitinge jau kitąmet“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos direktorius Ignas Pranskevičius.
Pasaulio bankas elektros įvedimo reitingą matuoja iš viso pagal 4 parametrus – procedūrų skaičių, prijungimo laiką, darbų kainą, tinklo patikimumą bei elektros energijos kainą.
Siūlo taikyti į 10-uką
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas komentare rašė, kad potencialias investicijų lokacijas svarstančios užsienio bendrovės vadinamuosius „ilguosius sąrašus“ paprastai sudaro pagal tarptautinius reitingus, kurių pagrindinis yra „Doing Business“.
„Dėl to ženklus Lietuvos kilimas šių metų reitinge turėtų padidinti Lietuvos galimybes atsidurti keliasdešimties valstybių sąrašuose, iš kurių renkasi konkreti įmonė.
Be to, Lietuva yra vienintelė valstybė Vidurio ir Rytų Europos regione, kuri „Doing Business 2018“ reitinge pakilo. Visos kitos valstybės krito ir tik Estija išlaikė praėjusių metų pozicijas. Tai suteikia Lietuvai konkurencinį pranašumą prieš kitas regiono valstybes. Juolab, kad Lietuva dėl TUI projektų paprastai konkuruoja ne su Latvija ir Estija, bet su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis regiono valstybėmis", - dėstė jis.
Pasak M. Katino, reitingo sudarytojai teigiamai įvertino Lietuvos įvykdytas reformas statybų leidimų ir prisijungimo prie elektros tinklų. Tai geras ženklas potencialiems ir užsienio investuotojams, svarstantiems statyti gamyklas, ir Lietuvai, siekiančiai į šalies regionus pritraukti daugiau gamybos investicijų.
„Visgi reikia pripažinti, kad Lietuvą reitinge iškelia kelios sėkmingos reformos ir keli rodikliai, kuriuose Lietuva tradiciškai yra pasaulinė lyderė: nuosavybės registravimas (3 vieta pasaulyje) ir sutarčių vykdymas (4 vieta pasaulyje). Pagal kitus rodiklius Lietuva yra reitingo vidutiniokė. Mažoms ekonomikoms nepakanka būti vidutiniokėms ir reikia siekti geresnių rezultatų visose srityse, todėl Lietuvos tikslas turėtų būti dešimtukas", - komentavo jis.
Giria ir ragina nesustoti
„Rezultatai rodo, kad valdžia, išsikėlusi tikslą pagerinti padėtį konkrečioje srityje, tą padaryti gali. Sėkmės receptas yra tai, kad tikslą pakilti reitinge kėlė ir nekvestionavo jau kelios vyriausybės iš eilės. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas įvertino pakeitimus, padarytus prisijungimo prie elektros tinklų ir statybos leidimų srityse. Tai yra geriausia reklama Lietuvai, nes šį indeksą stebi didžiausi pasaulio investuotojai rinkdamiesi šalį, kurioje investuoti”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, svarbu nesustoti vietoje.
„Pažvelkime kritiškai. Mokesčių srityje Lietuva iš 27 vietos pakilo į 18-ą. Bet mokesčiai nesumažėjo, tiesiog juos sumokėti užtrunka trumpiau. Prisijungimas prie elektros tinklų realiai sumažėjo tik viena procedūra, o pats prisijungimas vis dar užtrunka 85 dienas. Statybos leidimų išdavimo srityje procedūrų sumažėjo nuo 13 iki 12, tačiau vidutiniškai statybos leidimo išdavimas užtrunka nebe 103, o „tik” 75 dienas. Puiku. Bet, pavyzdžiui, danai šiuos reikalus tvarko dar greičiau: elektrą prijungia per 38 dienas, statybos leidimą išduoda per 64”, – teigia Ž. Šilėnas.
Būtina atkreipti dėmesį, kad Pasaulio bankas, nors kasmet renka duomenis, į bendrą indeksą netraukia darbo santykių. Paprastai tariant, naujasis darbo kodeksas niekaip šiame indekse neatsispindi.
„Lietuva nėra vidutinė Vakarų Europos valstybė, todėl neužtenka būti vidutinioke. Esame maža, nelabai turtinga rinka, su vis mažėjančių darbuotojų ir vartotojų skaičiumi. Norint pritraukti investicijų, Lietuvai reikia būti geriausia. Reikia mažinti mokesčius dirbantiems, neapmokestinti investicijų, atpiginti elektrą ir dujas įmonėms, nuosekliai mažinti ribojimus kūrybai, verslo plėtrai ar naujo verslo pradžiai. O svarbiausia – įtikinti tiek Lietuvos, tiek užsienio verslininkus, kad tai bus nuosekli, ilgalaikė bet kurios vyriausybės politika”, – teigia Ž. Šilėnas.
