Šiame sąraše – Rusijos koncernai „Kalašnikov“, „Ižmaš“, „Tupolev“, „Almaz-Antej“, „Rosoboronexport“, „Rostech“, „Suchoj“, „Admiraltijskie verfi“, „Iževskij mechaničeskij zavod“, „Oboronprom“, „Uralvagonzavod“, „Vertalioty Rossii“, taip pat specialiosios tarnybos – FSB (federalinė saugumo tarnyba), SVR (užsienio žvalgybos tarnyba), GRU (ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausioji valdyba).

Pasak JAV Valstybės departamento atstovės Hether Nauert, sąrašas viešinamas, kad JAV įmonės ir fiziniai asmenys turėtų laiko nutraukti bet kokius verslo ryšius su šiais Rusijos subjektais.

Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte ir jos numanomo kišimosi į JAV prezidento rinkimus Kongresas liepą priėmė įstatymą dėl naujų sankcijų Maskvai. Prezidentas Donaldas Trumpas jį pasirašė rugpjūtį.

Įstatymas įpareigoja vyriausybę imtis priemonių prieš įmones, jeigu jos nuo ateinančių metų sausio 29 dienos „sąmoningai vykdys reikšmingus sandorius“ su subjektais, įtrauktais į sankcijų sąrašą.

Naujasis įstatymas sugriežtina jau anksčiau Rusijai taikytus suvaržymus. Numatoma, kad bus ribojama galimybė JAV įmonėms dalyvauti bendruose energetikos projektuose, kuriuose Rusijos partnerių indėlis yra didesnis kaip 33 proc. (anksčiau buvo 50 procentų).

Įstatymas gali paleisti ir naująjį Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektą „Nord Stream 2“, nes, Vašingtono manymu, jis „daro žalingą poveikį Europos Sąjungos energetiniam saugumui, dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje plėtrai bei reformoms Ukrainoje energetikos srityje“.