„Pirmosios pagalbos žinių prireikdavo beveik kiekviename skrydyje. Dažniausiai padėdavome nualpusiems žmonėms. Lėktuvu skrisdavo apie 400-500 keleivių, tad praradusiųjų sąmone pasitaikydavo. Po kurio laiko, kai įgūdžiai jau gerokai išlavėję, tokiu atveju netgi nebesijaudini, nes puikiai žinai, ką daryti", - sakė ji.
Būta ir rimtesnių atvejų, kai vyrui kuriam laikui sustojo širdis. Tokiems atvejams oro linijos yra pasiruošusios: lėktuve yra defibriliatorius ir kita skubiai pagalbai reikalinga technika. Tačiau tąkart jį pavyko atgaivinti be technikos pagalbos – skrydyje buvo gydytojas, kuris operatyviai sureagavo į situaciją.
„Tokioje situacijoje privalai išlikti ramus pats, kad nuramintum į paniką puolusius keleivio artimuosius ir šurmulys dar labiau neišplistų“, - pranešime spaudai cituojama Aistė.
Tai, ką verta žinoti
„Anksčiau maniau, kad avarinių situacijų metu lėktuve kils panika, visi ims šaukti, bėgti, sunkiai nusėdės savo vietose. Tik dirbdama pamačiau, kad yra atvirkščiai. Netikėtumo atveju salone tvyro visiška tyla, keleiviai dairosi didelėmis akimis, žiūri, kaip elgiasi orlaivio personalas. Tokiu atveju, negali parodyti baimės jausmo“, - pasakoja mergina.
Ji tikina, kad ne tik avarinių atsitikimų atvejais reikalingas tvirtas psichologinis pasirengimas. Reikia mokėti skrydžio metu vykusių dalykų nepriimti asmeniškai ir išlipus iš lėktuvo juos pamirši. Vos pradėjus dirbti, kaip ir daugelyje darboviečių, būna gana sunku, bet gelbsti atviri pokalbiai su kolegomis, artimaisiais. Ilgainiui susidoroti su probleminėmis situacijomis tampa vis lengviau: jei galimybė padėti keleiviui yra – taip ir bus padaryta, kitais atvejais jis nuraminamas ir paaiškinamos aplinkybės.
„Reikia nusiteikti, kad skrydyje būsi gydytojas, gaisrininkas, policininkas, psichologas, mama, tėtis, padavėja, patarėja... Kiekvieną, svarstantį rinktis orlaivio palydovo darbą, raginu mokymų metu kuo daugiau klausinėti instruktorių apie pačias netikėčiausias situacijas, kurios gali pasitaikyti skrydžių metu ir kaip joms pasiruošti. Žinodamas, ko tikėtis, gali užbėgti įvykiams už akių. Nėra neįveikiamų atvejų, o išties labai sudėtingų situacijų praktiškai nebūna dėl itin didelio dėmesio aviacijos saugumui bei atsakingo ir griežtai reguliuojamo pilotų ir orlaivių palydovų mokymo“, - sako buvusi skrydžio palydovė.
Stiprūs ir vidumi, ir išore
Pašnekovė pabrėžia, kad šiame darbe itin svarbus ir fizinis pasirengimas. Bet kurios kelionės metu keleivių salonu rieda stumiamas maisto ir užkandžių vežimėlis, kuriam ištuštėjus vis reikia papildyti. Fizinė jėga reikalinga ne tik jį stumiant, bet ir nukeliant papildomo maisto dėžes, kurios būna įrengtos aukščiau galvos ir sveria beveik 10 kilogramų. Aistė pasakoja, kad jei komandoje skrydžio metu būdavo bent keli vaikinai, jie nuolatos gelbėdavo tokiose situacijose.
„Pradinių orlaivių palydovų mokymų metu fizinių jėgų labiausiai reikia ugnies gesinimo, lėktuvo durų uždarymo, avarinio gelbėjimosi vandenyje metu. Maisto pateikimas keleiviams atrodo visiškai akivaizdus ir įprastas dalykas, tačiau ir čia reikalingos orlaivių palydovų pastangos“, - pastebi Aistė.
Puiki savijauta ir sveikata daug reiškia kiekvienos ilgesnės kelionės metu. Orlaivio palydovai galimybę pailsėti ilgiau turi ilgesniuose nei 11 valandų skrydžiuose, tačiau kartais poilsio pritrūksta tiesiog dėl vedamo smalsumo pažinti naujus miestus ir šalis.
„Po naktį vykusio skrydžio ir pasikeitusių laiko juostų adaptuotis prie aplinkos būna gerokai sunkiau, tačiau nesinori praleisti galimybės pasidairyti po dinamišką Niujorką ar pasimėgauti saule Mauricijuje. Jei stiuardas ar stiuardesė prioritetą teikia nuotykiams ir naujų vietų pažinimui, tokiu atveju ištvermė ir sveikatos būklė yra itin reikšmingi“, - patirtimi dalijasi Aistė.
Atvirai apie darbo privalumus
Jau kelis dešimtmečius veikiančiose oro linijose, kuriose karjeros laiptais kopė Aistė, šiuo metu dirba daugiau nei 20,000 orlaivių palydovų. Kadangi naudojami dideli, 400-500 žmonių talpinantys lėktuvai, skrydžius lydi nuo 15 iki 24 stiuardų ir stiuardesių, kurie vieni kitiems padeda suvaldyti kylančias problemines situacijas. Mergina sako, kad kolektyvas labai jaunatviškas bei supratingas, todėl net ir emociškai sudėtingesnį skrydį su jų pagalba pamiršti būna lengviau.
Atlyginimas prasideda nuo 2-3 tūkst. eurų ir, priklausomai nuo skrydžio palydovo užimamų pareigų, gali siekti ir 6 tūkst. eurų per mėnesį. Oro linijos pasirūpina darbuotojų būstu, tad nereikia ieškoti nuomojamo buto.
„Taip pat galima vadovybės pasiprašyti norimos skrydžio krypties. Vadovai paprastai atsižvelgia į pageidavimus, kai skirsto kryptis. Per metus, kai dirbau oro linijose, neaplankiau tik Pietų Amerikos ir Antarktidos žemynų. Pasirinkus šią profesiją labai norėjau pakeliauti“, - atvirauja prieš metus skrydžių palydovės darbą nutraukusi Aistė.
„Dabar tikriausiai jau nėra žmonių ar kultūrų, su kuriais nesusikalbėčiau. Išmokau suprasti ir neteisti žmonių, padėti išspręsti jų problemas bendraujant kiekvienam jų artimiausia, suprantama „kalba“. Lėktuvuose susiduria gausybė kultūrų iš viso pasaulio, o tai ugdo lankstumą ir asmenybę“, - mano ji.
