Ne visi vartotojai būna patenkinti paslaugos kokybe ir kainomis. Į valdžios institucijas, vartotojų teisių gynimo įstaigas, redakcijas plaukia laiškai su skundais, pasiūlymais.

Pavasarį Seime iš įvairių institucijų ir organizacijų buvo sudaryta 26 narių darbo grupė, kuri turėjo parengti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą.

Gerais norais pragaras grįstas

Prieš porą metų buvo priimtas “Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas”. Tada jo rengėjams suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, paslaugos teikėjai ir klientų visuomeninės organizacijos pateikė daugybę pasiūlymų. Žmones jaudina tiekėjo atsakomybės, kliento galimybės atsisakyti centralizuoto šildymo ir kitos problemos.

Panaši padėtis ir dabar. Seimo darbo grupės vadovas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas mums tvirtino, kad ir šį kartą iš visuomenės gavo apie 250 pasiūlymų, kaip tobulinti vos prieš dvejus metus priimtą įstatymą.

Aiškinamajame rašte darbo grupė konstatavo, kad dauguma pasiūlymų yra dėl šilumos ūkio valdymo, šilumos tiekimo, daugiabučių namų šildymo ir vartotojų teisių apsaugos. Nemažai nesusipratimų kyla dėl pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei šilumos kainodaros netikslumų.

Keistinas 31 teisės aktas

Įstatymo pakeitimo projekto kūrėjai tvirtina, kad siekia panaikinti šilumos tiekėjams išskirtines sąlygas, reikia griežčiau laikytis aplinkosaugos reikalavimų, o rinkos dalyvių santykius turi reguliuoti civilinė teisė. Projekte siekiama įtvirtinti paslaugos teikėjų konkurenciją bei pagerinti vartotojų galimybę savo nuožiūra pasirinkti ir keisti šildymo būdą, susitarti dėl šildymo pradžios ir pabaigos, žinoma, nepažeidžiant higienos normų.

Dar vienas vartotojams svarbus momentas: projekte norima pagerinti sąlygas vartotojams, norintiems patiems pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčius asmenis. Be to, paskatinti savivaldybes, kad jos savo lėšomis aktyviau prisidėtų prie šilumos sistemų ir pastatų renovavimo.

Darbo grupė įstatymo tobulinimo projekte siūlo įrašyti naujus straipsnius. Pavyzdžiui, “Vartotojų informavimas”, kuriame šilumos tiekimo įmonėms būtų privaloma teikti informaciją apie paslaugas, jų teikimo sąlygas ir pan. Kita vertus, iš dokumento siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios apibrėžtos Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose.

Pažymėtina, kad priėmus šias įstatymo pataisas, reikėtų peržiūrėti ir iš dalies keisti net 31 poįstatyminį teisės aktą. Pavyzdžiui, šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, energetikos įmonių investicinių projektų derinimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tvarką ir pan.

Svarbiausi pakeitimai

V.Navickas, Seimo darbo grupės pirmininkas, “Kauno dienai” pripažino, kad įstatymo projekto priėmimas vyko labai audringai, grupės narius draskė skirtingi interesai, todėl prireikė net apie 30 posėdžių, kol paprasta balsų dauguma buvo priimti principiniai pakeitimai.

Trečiajame įstatymo projekto straipsnyje, nurodančiame šilumos ūkio valdymą, siekiama įtvirtinti karšto vandens tiekėjų konkurenciją, todėl čia turi įsijungti ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, be to, siūloma išplėsti Šilumos tarybos sudėtį, kurioje būtų valstybinių ir visuomeninių organizacijų specialistai. O septintasis dokumento straipsnis gali turėti nuostatą, kad rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį.

Kai yra vienintelis šilumos gamintojas arba kai 70 procentų gaminama centralizuotoje sistemoje ir kai nėra kitų šaltinių, jam privaloma tokia paslaugos kainodara kaip ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms. Daugiabučiuose namuose, kuriuose vanduo šildomas vietoje įrengtame punkte, tiekėjas savo lėšomis privalėtų įrengti apskaitos prietaisus.

Projekte siūloma įrašyti naują skirsnį “Vartotojų teisių apsauga”, kuriame ginčus tarp tiekėjų ir vartotojų galėtų spręsti Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybių institucijos bei Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Visa šilumos įmonių informacija turi būti vieša.

Norima apginti gyvenančiųjų daugiabučiuose teises

Po ilgokų svarstymų komisija pasiūlė nuostatą: siūloma, kad atskiro buto daugiabučiuose namuose šeimininkas negalėtų pakeisti šildymo būdo, bet norima įtvirtinti teisę taip padaryti visam namui arba jo sekcijoje ar bloke gyvenantiems paslaugos vartotojams. Žmonės turėtų teisę išsiieškoti nuostolius, kuriuos patyrė dėl prasto šilumos tiekimo.

Daugiabučio namo gyventojai šildymo būdo keitimo projektą suderina su savivaldybe ir pateikia šilumos tiekimo įmonei. Atsisakymą ikiteismine ginčų sprendimo tvarka priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (25 str.). Šilumos ir karšto vandens kainos turi būtų suderintos taip pat su šia komisija (33 str.). Reorganizuojant ar privatizuojant šilumos tiekimo įmones, savivaldybės užtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais per metus realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh šilumos kiekio ir ne mažiau kaip 30 proc. šilumos gamybos pajėgumų.

Šie ir kiti pasiūlymai pateikti Vyriausybei, kuri turi išnagrinėti ir pateikti išvadas. Projekto autoriai nesitiki lengvos sėkmės, nes toli gražu nepavyko nugludinti atskirų verslo grupių interesų kampų, todėl tikimasi, kad Šilumos įstatymo patobulinimo projektas gali būti priimtas tik Seimo pavasario sesijoje.