Spalio mėn., palyginti su rugsėju, gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per ateinančius 12 mėn., padaugėjo nuo 26 iki 29 proc. 24 proc. gyventojų manė, kad padėtis gerės (rugsėjo mėn. - 25 proc.).
Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., taip pat pablogėjo - gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, padaugėjo nuo 30 iki 32 proc.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 31 proc. gyventojų (rugsėjo mėn. - 33 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, 28 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 19 proc. gyventojų tikėjosi, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, beveik tiek pat jų (18 proc.) manė, kad padėtis blogės (rugsėjo mėn. - atitinkamai 18 ir 19 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėn. skyrėsi 4 proc. punktais: mieste jis sudarė minus 9, kaime - minus 13. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime jis sumažėjo 5 proc. punktais.
Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė pesimistiškesnė gyventojų nuomonė vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.: manančių, kad gerės šalies ekonominė padėtis, gyventojų dalis sumažėjo nuo 28 iki 22 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti - nuo 34 iki 26 proc.
Miesto gyventojų padidėjusį pesimizmą vertinant bedarbių skaičiaus ir šalies ekonominės padėties perspektyvas atsvėrė šiek tiek optimistiškesnės namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių prognozės.
Per metus (2017 m. spalio mėn., palyginti su 2016 m. spalio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 proc. punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausią įtaką turėjo pablogėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėn. vertinimas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, dalis padidėjo nuo 21 iki 29 proc.
Gyventojų, manančių, kad per artimiausius 12 mėn. blogės jų namų ūkio finansinė padėtis, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., dalis padidėjo nuo 15 iki 18 proc., manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, - nuo 30 iki 32 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 33 iki 31 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Kaip ir praėjusį mėnesį, 14 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 40 proc. - kad pablogėjo (rugsėjo mėn. 39 proc.).
Spalio mėn. šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei rugsėjo mėn.: 49 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pablogėjo, 18 proc. - kad pagerėjo (rugsėjo mėn. - atitinkamai 45 ir 19 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 32 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (rugsėjo mėn. - atitinkamai 36 ir 10 proc.).
Spalio mėn. 27 proc. gyventojų nurodė, kad ketina per artimiausius 12 mėn. išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 18 proc. - mažiau (rugsėjo mėn. atitinkamai 27 ir 20 proc.).
