Danija yra beveik 43 tūkstančių kv. km. valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 5 milijonai žmonių. Joje žmonių gaunamos pajamos yra didesnės nei Lietuvoje. Prie šalies gerovės prisideda ir palyginti didelis piliečių pasitikėjimas valdžia, kuri lemia ne viena žmonių gyvenimą lemianti aplinkybė.
Įdomu tai, kad Danijos teritorijoje gyventojai yra gana tolygiai pasiskirstę. To priežastys kelios: yra darbo vietų, patikima socialinė apsauga, tinkamai išplėtota infrastruktūra, kai net mažiausiuose miesteliuose yra nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takeliai, kursuoja viešojo transporto autobusai.
Viena iš to priežasčių galima laikyti mokestį, kurį dirbantieji moka regionui, kuriame gyvena.
Priklausomai nuo to, kuriame regione gyvena, žmogus turi sumokėti nuo 22,5 iki 27,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio tam regionui.
Regionus siūlo stiprinti ir Lietuvoje
„Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Danske“ banko ekonomistas Rokas Grajauskas mano, kad ir Lietuvos regionai sustiprėtų, jeigu dalis mokesčių eitų iškart į savivaldybės, kurioje gyvena žmogus, biudžetą, kaip yra Danijoje.
Ž. Mauricas teigia, kad Lietuvoje veikia panaši sistema, tik kiek kam skirti pinigų sprendžia centrinė šalies valdžia. Tai nėra gerai dėl to, kad suteikia savivaldybėms neapibrėžtumo jausmą. Puikus to pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai centrinė valdžia vienais metais skiria daugiau, kitais – mažiau pinigų iš biudžeto.
„Manau, kad danų variantas yra geresnis ir dėl to, kad yra didesnis skaidrumas. Realiai pinigai yra sumokami ir išleidžiami arčiau žmogaus. Ten, kur jis gyvena. Atsiranda šiokia tokia savivaldybės atskaitomybė“, – mano Ž. Mauricas.
R. Grajauskas mano, jeigu tokia sistema veiktų Lietuvoje, regionai būtų motyvuoti kurti darbo vietas, pritraukti investicijų. Dabar veikianti sistema nėra gera, nes ji neskatina savivaldybių administracijų stengtis gerinti vietos ekonomiką.
„Dabar savivaldybės neturi jokių paskatų. Jos gauna tam tikrą dalį iš valstybės biudžeto. Būtent ten yra nukreiptos visos savivaldybių pastangos. Žinome, kad tam tikros savivaldybės, kurios turi didesnį priėjimą prie valdžios, gauna daugiau pinigų. Daug kas priklauso ir nuo partinių priklausomybių“, – priminė R. Grajauskas.
Kiek kitaip mano ekonomistas Romas Lazutka, kuris sako, kad tiek lietuviška, tiek daniška sistemos turi minusų. Jo nuomone, daniškos sistemos įvedimas nebūtinai paskatintų savivaldybės ieškoti investuotojų.
„Danijoje, kai nesurenkama pakankamai pinigų į vietos biudžetą, centrinė valdžia skiria pinigų iš valstybės biudžeto, tai nelabai ir skiriasi nuo dabartinės Lietuvos situacijos“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
Jokių PVM lengvatų
Antras sprendimas, kuris galėtų būti pritaikytas remiantis Danijos patirtimi, yra požiūris į PVM tarifą. Danijoje visoms prekėms ir paslaugoms yra taikomas vienodas 25 proc., PVM tarifas. Taip yra, nes valdžia siekia daugiau pinigų surinkti ne iš darbo apmokestinimo, bet iš kitų šaltinių.
Ž. Mauricas sako, kad yra gerai, nes lengvatiniai PVM tarifai dažnai nepasiekia savo tikslo. Visų pirma, lengvata yra skirta pagerinti mažiausiai uždirbančiųjų gyvenimą, tačiau PVM lengvata nėra tikslinga, nes ji taikoma tiek mažai, tiek daug uždirbantiems. Antra, PVM lengvatos dažnai nepasiekia žmonių, nes nemažą dalį lengvatos pasilieka verslas.
„Lengvata yra valstybės nesugebėjimo pasirūpinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerove ženklas. Užuot kėlę pensijas, minimalų darbo užmokestį, įvedinėjamos lengvatos. Prieš krizę daugiausiai PVM lengvatų Europoje buvo Graikijoje. Matome kuo viskas baigėsi“, – priminė Ž. Mauricas.
Vis dėlto, R. Grajauskas nėra toks kategoriškas. Jo nuomone, PVM lengvatos galėtų būti, bet jos turėtų būti taikomos išskirtinai retais atvejais.
„PVM lengvatos galėtų būti taikomos, kai valstybė turi strateginį tikslą arba kai reikia padėti žmonėms. Prieš kelerius metus, kai buvo labai išaugusios energetinių išteklių kainos, PVM lengvata šildymui buvo geras sprendimas“, – mano R. Grajauskas.
R. Lazutka šiuo klausimu dar skeptiškesnis.
„Mes turime labai nedaug PVM lengvatų, palyginus su Lenkija ar Jungtine Karalyste. Be to, dažnai diskutuojama, ar verta palikti lengvatas, tai manau, kad mes jau dabar judame Danijos kryptimi šiuo klausimu“, – aiškina R. Lazutka.
Mokesčius skaičiuoja nuo visų pajamų
Vis tik Danijos ir Lietuvos pasirinkti keliai iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje pajamų mokesčiai yra mokami nuo visų pajamų. Juos moka pensininkai, verslininkai ar net bedarbiai. Tačiau ar toks sprendimas veiktų Lietuvoje, ekonomistų nuomonės išsiskiria.
„Mokestis vienodas visiems, nepriklausomai nuo to, kokio tipo pajamas žmogus gauna. Gali būti bedarbis ir pensininkas, tačiau turėti daug pajamų iš dividendų. Tokia sistema palengvina mokestinę naštą dirbantiesiems. Lietuvoje, jeigu įskaičiuosime darbdavio mokamą „Sodros“ dalį, ji yra didesnė nei Danijoje“, – sako Ž. Mauricas.
Jo nuomone, ši Danijoje taikoma sistema labai gera, jeigu tokia veiktų Lietuvoje, galbūt tai leistų sumažinti dirbančiųjų mokestinę naštą.
Vis dėlto, R. Grajausko nuomone, tokios sistemos Lietuvoje dar ilgai nebus. Mūsų šalyje tiek pensijos, tiek bedarbio išmokos yra nepalyginamai mažesnės nei Danijoje.
„Danijoje nedarbo išmokos siekia 80 – 90 procentų buvusio darbo užmokesčio. Natūralu, kad žmogus, gaudamas tokias išmokas, gali susimokėti mokesčius, tačiau Lietuvoje išmokos juokingos. Nors po naujo socialinio modelio jos padidėjo, bet vis tiek yra per mažos, kad iš jų būtų galima surinkti mokesčius“, – teigia R. Grajauskas.
Kita vertus, jeigu būtų įvestas vienodas neapmokestinamų pajamų dydis dirbantiesiems, bedarbiams ir pensininkams, iš dalies jų būtų galima surinkti šiek tiek mokesčių, kaip tai daroma Danijoje.
Tačiau R. Grajauskas abejojo, ar Lietuvoje tai pasiteisintų. Pasak jo, Estijoje jau yra renkami mokesčiai nuo dalies pensininkų, tačiau vos 10 proc. gauna tokias pensijas, kad privalėtų mokėti mokestį.
„Jeigu pensijos būtų 4 kartus didesnės, galėtume kalbėti apie apmokestinimą, tačiau, kol skirtumai tarp jų ir darbo užmokesčio tokie dideli, apie tai reikėtų pamiršti“, – mano R. Grajauskas.
Tokiai nuomonei pritarė R. Lazutka. Jis mano, kad bedarbiai ir pensininkai neturėtų mokėti mokesčių, nes jų gaunamos socialinės išmokos ir taip yra mažos.
„Žmogus, neturintis darbo, nelabai gali sau leisti mokėti mokesčių. Valstybė turėtų padėti tokiam žmogui, o ne apkrauti jį mokesčiais“,– tvirtina ekonomistas.
Nepakeitus mąstysenos, nepasikeis ir situacija
R. Lazutkos teigimu, svarbiausias dalykas, kurio išmokus iš danų, gyvenimas pagerėtų – bendruomeniškumas.
„Jie supranta, kad kai kuriuos tikslus pasiekti įmanoma tik su valstybės kaip tarpininko pagalba. Dėl to ir moka mokesčius“, - sakė ekonomistas.
Jo teigimu, nors Danijoje mokesčiai yra dideli, jie paskirstomi tolygiai. Nėra didelio skirtumo gyventi kaime ar mieste, visiems šalies gyventojams yra suteikiamas platus paslaugų spektras.
R. Lazutkos nuomone, norint, kad Lietuvoje pagerėtų gyvenimas, žmonės turėtų labiau pasitikėti vieni kitais, taip pat ir valstybe. Danijoje, jo nuomone, žmonės supranta, kad be valstybės neišsiverstų.
