Tai svarbiausias centrinio banko sprendimas nuo 2016 metų gruodžio, kai nutarta programą apriboti nuo 80 mlrd. eurų iki 60 mlrd. eurų per mėnesį.
SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas DELFI sakė, kad tarp ECB siekiamų tikslų ir Lietuvos realijų pastebimas disonansas.
„ECB nori skatinti infliaciją ir tai mums nėra į gerą ta prasme, kad ji pas mus ir taip didelė“, – sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 3 proc. Tuo metu visoje euro zonoje ji buvo perpus mažesnė – 1,5 proc., kai ECB tikslas yra 2 proc.
Ketvirtadienį posėdyje taip pat nuspręsta nekeisti dabartinių rekordiškai žemų palūkanų normų, kurios šiuo metu siekia 0 proc.
Bent kryptį pakeitė
Ekonomistė Rūta Vainienė ne kartą yra sakiusi, kad viena aukštos infliacijos Lietuvoje priežasčių – ECB kiekybinio skatinimo programa.
„Iš esmės mes mainomės savo prekėmis ir paslaugomis, o pinigai yra tik tarpininkas. Jeigu niekas nepasikeičia, t.y. nepadaugėja prekių ir paslaugų, bet padaugėja pinigų, atsiranda infliacija.
Tarkim, buvo penki obuoliai ir liko penki obuoliai, bet buvo 10 eurų, o dabar yra 20 eurų, tai mes turime suprasti, kad obuolio kaina padvigubės – tokia yra logika“, – aiškino ji.
Vis dėlto, tikėtis greitų pokyčių dėl mažėjančios programos apimties R. Vainienė nerekomendavo.
„Tikėtis mažesnės infliacijos iš karto tikrai negalima, nes visi su pinigais susiję procesai poveikį turi ne iš karto“, – sakė ji.
Ekonomistė pastebėjo, kad gerai bent tai, jog ECB pakeitė kryptį ir programos apimtis mažinama.
„Tačiau neturėčiau lūkesčių, kad tai sustabdytų infliaciją ypač pas mus Lietuvoje, kai viskas važiuoja įsibėgėję“, – sakė R. Vainienė.
Lemia kitos priežastys
T. Povilauskas pastebėjo, kad ECB savo skatinamąją pinigų politiką mažina labai pamažu, nes pagal jo prognozes, infliacija euro zonoje nei kitais, nei dar kitais metais nepasieks 2 proc.
„Dabartinis sprendimas, kad supirkimas pratęsiamas dar 9 mėnesiams vis tiek reiškia, kad skatinamoji politika toliau vyksta“, – sakė jis.
SEB analitikas nesutiko su R. Vainiene dėl to, kad Lietuvoje infliaciją kelia ECB pinigų politika. Jo teigimu, ją lemia kitos priežastys.
„Lietuvoje labiausiai auga paslaugų kainos, o tai lemia metinis 9 proc. algų augimas, kai Europos Sąjungoje jis yra kelis kartus lėtesnis. Dar turime atskirus punktus dėl alkoholio akcizų didinimo ir laikinai padidinto PVM tarifo šildymui", – priminė T. Povilauskas.
Kiekybinio švelninimo programą ECB pradėjo vykdyti 2015 metais, kad paskatintų ūkio augimą ir apsisaugotų nuo defliacijos. Tačiau nuo tada euro zonos ekonomika gerokai atsigavo. Pirmąjį šių metų pusmetį metinis ūkio prieaugis siekė 2,4 proc. ir viršijo prognozes. O nedarbas euro zonoje yra mažiausias per aštuonerius metus ir siekia 9,1 proc.
ECB politikos formuotojai sako, kad istoriškai mažos palūkanų normos, pigios ECB paskolos bankams bei 60 mlrd. eurų pumpavimas kiekvieną mėnesį į obligacijų rinką palengvino verslui ir vartotojams galimybes skolintis išlaidoms, investicijoms arba darbuotojų samdymui.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 3,4 proc., o kitais metais 2,2 proc.
