„LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso šalies BVP. Taigi nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą“, – taip save pristato organizacija.
Nors giriasi narių pasiekimais, sprendžiant iš Registrų centrui pateiktų ataskaitų, pastaruosius kelerius metus ji vis klimpsta į nuostolius.
2014 m., 2015 m. ir 2016 m. jos veiklos rezultatai buvo neigiami: – 233 tūkst Eur, – 28 tūkst. Eur ir – 240 tūkst. Eur.
Nuostoliai veikiausiai būtų dar didesni, jeigu ši pelno siekiančių bendrovių ir jų asociacijų sąjunga mokėtų rinkos kainą už patalpų nuomą. Pačiame Vilniaus centre šalia Operos ir baleto teatro esančioje A. Vienuolio gatvėje esančiame pastate 21 darbuotoją turinti LPK nemokamai naudojasi beveik 750 kv. m ploto patalpomis, kurios priklauso valstybei.
Valstybės institucijos nesugebėjo paaiškinti, kodėl verslininkams atstovaujanti organizacija nemoka jokios nuomos už prestižinėje vietoje esančias patalpas.
Kalbos apie techninį bankrotą
„Prieš kelerius metus, kai iš LPK išėjo dalis darbuotojų ne viskas buvo gražu, bet buvo sutarta, kad apie tai nebus šnekama ir viskas.
Aš neturiu įrodymų, bet apie prastą LPK finansinę padėtį esu girdėjęs iš daugelio žmonių. Jie sakė, kad pernai konfederacija patyrė techninį bankrotą, turėjo 240 tūkst. Eur nuostolius, bet šito netikrinau“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, ir pastaruoju metu keitėsi nemažai darbuotojų, o kai kurie likę taip pat ieško kito darbo. Tačiau paklaustas, kas LPK laukia ateityje, vyriškis svarstė, kad ji gyvuos ir toliau:
„Kiekviena sunkumų patirianti organizacija, susitraukia iki to lygio, kad galėtų gyvuoti toliau. Manau, pačiai konfederacijai nieko nebus, bet ji susitrauks. Matome, rinkoje, viešojoje, lobistinėje erdvėje jos vietą užima kitos organizacijos. Pvz., Lietuvos Verslo konfederacija, kuri tapo gerokai aktyvesnė už LPK, bet jokios tragedijos nematau.“
Anot pašnekovo, LPK prezidentu tapus R. Dargiui jos kryptis pasikeitė dabar labiau orientuojamasi į jo asmenybės viešinimą, o ne verslo aplinkos gerinimą. Nuo tada esą prasidėjo vidiniai nesutarimai, LPK tapo pirmąją darbdavių organizacija, kurioje buvo įsteigta darbuotojų profesinė sąjunga.
DELFI pašnekovas tiesiai neatsakė, ar verslo organizacijai valstybė turėtų duoti nemokamai naudotis patalpomis. Tačiau pripažino, kad Vyriausybė yra suteikusi tokią išimtį LPK ir dar vienai darbdavių organizacijai:
„Matome, ką Vilniaus miestas padarė: už dyką ar simbolinę kainą nuomotas patalpas dabar išnuomojo komerciniais pagrindais, kai kurias pardavė, tad tokios praktikos atsisakoma. Vis dėlto sunku vertinti tokį dalyką. Žinau, kad LPK turėjo iki spalio 25 d. išsikraustyti iš ten, bet, panašu, kad tuos dalykus kažkaip pavyko sutvarkyti ir ji neišsikrausto.“
Kaip nesinaudoti, jei skiria Vyriausybė?
R. Dargis atsiliepė telefonu, tačiau atsisakė atsakyti į DELFI klausimus motyvuodamas tuo, kad yra užsienyje.
„Asociacijų ir konfederacijų tikslas nėra pelnas – jos dirba ir atstovauja savo nariams. LPK šiuo atveju nėra išimtis – ji gyvena iš savo narių nario mokesčio, atstovauja savo narių interesams, jokios komercinės veiklos nevykdo, todėl tikėtis metų gale viršpelnių tikrai būtų nelogiška.
LPK narių skaičius didėja – jai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos, advokatų kontoros. Per pastaruosius 5 metus vien asocijuotų narių skaičius išaugo nuo 30 iki 51. LPK atstovauja narių interesams valstybinėse ir kitose institucijose bei tarptautinėse organizacijose.
Konfederacijos tikslai įgyvendinami remiantis pamatiniu – skaidrumo ir bendradarbiavimo su visomis suinteresuotomis šalimis – principu.“
Direktorės teigimu, pernai buvo pertvarkyta ir optimizuota organizacijos veiklos ir valdymo struktūra, tad ši stiprėja tiek narių skaičiumi, tiek savo veikla. 2017 m. konfederacijos biudžetas esą yra subalansuotas, tačiau metai nėra pasibaigę ir dar anksti kalbėti apie jo vykdymo rezultatus.
„2015 m. ir 2016 m. (2016 m. neigiamas biudžeto balansas buvo dėl vykdytų investicijų, kurioms reikėjo papildomų lėšų) buvo baigti su minusu, beje, kaip ir daugelio asociacijų, bet šiais metais nuostolius jau padengėme“, – komentavo G. Švedienė.
Anot jos, LPK, kaip ir kitos tokio pobūdžio asociacijos ar konfederacijos, naudojasi patalpomis, kurias jai yra skyrusi Vyriausybė, ir ji jas naudoja patikėjimo teise. Konfederacija esą savo lėšomis renovavo šias erdves, įrengė posėdžių salę, kuri yra aprūpinta visa reikalinga įranga. Šia sale neatygintinai naudojasi ir valstybinės institucijos, kurios yra įsikūrusios tame pačiame pastate.
Naudoja jau 20 metų
Vyriausybės atstovai nepaaiškino, kodėl LPK patalpomis naudojasi neatlygintinai. Aplinkos ministerija nurodė, kad jos organizacijai perduotos dar 1997 m. Vyriausybės nutarimu.
Turtas LPK perduotas dėl veiklos tikslų – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje stiprinimo srityje. Minėtais nutarimais panaudos terminas nebuvo nustatytas.
„Šiuo metu sprendžiama dėl patalpų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Turto bankui. Beje, ir kitų verslo, visuomeninių ar politinių organizacijų patalpų panaudos sutartys artimiausiu metu bus peržiūrėtos ir sprendžiamas jų likimas“, – komentavo Aplinkos ministerija.
Finansų ministerija konkrečiai neatsakė, kiek valstybė netenka pinigų leisdama LPK nemokamai naudoti šį turtą.
Tačiau iš viso įvairioms organizacijoms yra suteikta naudoti 0,24 mln. kv. metrų ploto ir tai sudaro 2,3 proc. viso valstybės valdomo nekilnojamojo turto ploto.
„Biudžeto netekimai dėl panaudos pagrindais šiems panaudos gavėjams (t. y. įvairioms organizacijoms) perduoto turto apytiksliai siekia 7 mln. Eur“, – paaiškino ministerija.
