Į DELFI kreipęsis vyras tvirtino, kad prieš tai nebuvo gavęs jokio patikrinimo kvito. Dar daugiau įtarimų jam kilo po to, kai internete pasidomėjo atsiliepimais apie laišką parašiusią įsiskolinimų valdymo bendrovę „Julianus Inkaso“ ir automobilių stovėjimo aikštelių valdymo įmonę „B2B Park“.

E. Regelskis nusprendė taip lengvai nepasiduoti ir pasikonsultavęs su pažįstamu teisininku užginčijo skolos pagrįstumą teisme.

Pirmą kartą kalbėdamas su DELFI vilnietis galvojo, kad jam jau buvo pavykę įrodyti savo teisumą.

Tačiau redakcijai susisiekus su „Julianus Inkaso“, paaiškėjo, kad skolų išieškotojai ginklų dar nesudėjo.

Įvykis pasivijo po pusės metų

E. Regelskio automobilis registruotas žmonos Viktorijos vardu – dėl to skolų išieškotojai oficialiai kreipėsi į ją.

Kaip pavyko išsiaiškinti pokalbių su „B2B Park“ ir „Julianus Inkaso“ metu, 55,7 eurų skola vilniečiui išrašyta už neapmokėtą automobilio stovėjimą 2017 metų vasario 27 dieną.

Įvykio vieta – Savanorių g. 1 prie prekybos ir paslaugų centro „Helios City“ esanti stovėjimo aikštelė.

„Ten šiaip keblumų yra, nes neaišku, kur nemokama, kur mokama“, – komentavo E. Regelskis.

Jį konsultavęs teisininkas rekomendavo iš „B2B Park“ paprašyti pažeidimo nuotraukų, nes be jų įmonė patikrinimo kvito išrašyti negali.

E. Regelskis DELFI persiuntė gautas nuotraukas, kuriose matyti, kad jo automobilis juda.

„Reiškia, jie turėjo galimybę tą čekutį mums įteikti gyvai, bet to nepadarė“, – svarstė vilnietis.

Pašnekovą labiausiai nustebino tai, kad tik po rugpjūtį vykusio susirašinėjimo sužinojo, kad „Julianus Inkaso“ jo žmoną į Akmenės (kur registruotas automobilis) apylinkės teismą padavė dar birželį.

„Tačiau mes parašėme prieštaravimą ir tada teismas panaikino išduotą įsakymą bei priteisė prašytas bylinėjimo išlaidas“, – pasakojimą užbaigė E. Regelskis.

Nematyti negalėjo

Dėl E. Regelskio istorijos DELFI kreipėsi į automobilių stovėjimo aikštelę Savanorių g. 1 valdančią „B2B Park“.

Pirmiausia, įmonės atstovai paaiškino, kad minėta aikštelė yra paženklinta Kelių eismo taisyklių (KET) ženklais.

„Visų ženklų, nurodančių, kad automobilių stovėjimas yra mokamas, pastatymas (vieta, dydis, pasukimo kampas ir t.t.) yra parengtas konsultuojantis su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už eismo saugumo ir reguliavimo priemonių įrengimą, bei suderintas su Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato pareigūnais.

KET ženklų planas buvo rengiamas taip, kad automobilių vairuotojams informacija apie mokamas automobilių stovėjimo paslaugas būtų pateikiama nedviprasmiškai ir kuo aiškiau. Asmuo, vairuojantis automobilį, KET ženklų nematyti negali. Tuo remiantis, mes teigiame, kad vairuotojai yra informuojami tinkamai apie mokamas paslaugas“, – laiške dėstė įmonės atstovai.

„B2B Park“ administracija dar teigė, kad kontrolinio patikrinimo metu nustačius faktą, kad buvo nesilaikyta automobilių stovėjimo aikštelės taisyklių ir aikštelėje stovi automobilis už kurio stovėjimą nėra sumokėta, yra fiksuojamas pažeidimo faktas darant stovinčio automobilio nuotraukas.

„Tuomet yra rašomas kontrolinio patikrinimo mokesčio kvitas. Kvito išrašymo metu galėjo susiklostyti situacija, kad automobilis iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo (fiksuota išvažiuojančio automobilio nuotrauka) ir „B2B Park“ darbuotojas neturėjo galimybės įteikti kvito (palikti kvito už automobilio priekinio stiklo valytuvo) vairuotojui“, – aiškino įmonės administracija.

„B2B Park“ dar papasakojo, kad 2017 metų gegužės 16 dieną su „Julianus Inkaso“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Nusipirko 2 tūkst. teisių į baudas

Kaip DELFI pasakojo jau „Julianus Inkaso“ atstovai, minėta sutartimi įsigyta daugiau kaip 2 tūkst. reikalavimo teisių į baudas. Viena iš šių baudų priklausė V. Regelskei.

„Patikrinus „Regitros“ informaciją, gavome tik klientės adreso duomenis. Kadangi daugiau jokių duomenų neturėjome, buvo nuspręsta pradėti vykdyti teisminį išieškojimą ir pagal klientės registruotą adresą, buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

Jeigu skolininkas neatsiskaito, viena iš galimybių yra kreiptis į teismą pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymas patogus tuo, kad paprastai, tai greičiausia procedūra“, – pasakojo „Julianus Inkaso“ administracija.

Įsiskolinimų valdymo bendrovė patvirtino, kad teismas, gavęs V. Regelskės prieštaravimą, panaikino išduotą teismo įsakymą bei priteisė jos prašytas bylinėjimo išlaidas.

„Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (EPP) dažnai vykdo pakeitimus, dėl to susidaro techninių kliūčių – šiuo atveju dėl minėtų techninių kliūčių ir dėl didelio bylų srauto „Julianus Inkaso“ prašymą dėl bylinėjimo išlaidų EPP sistemoje gavo tik tuomet, kai jau buvo išduotas vykdomasis dokumentas įmonės atžvilgiu – tokiu būdu neturėjome galimybės šį prašymą apskųsti“, – aiškino įmonės atstovai.

Jie taip pat pat teigė, kad teismo įsakymo panaikinimas nereiškia, kad „Julianus Inkaso“ padavė nepagrįstą pareiškimą ar neįrodė skolos fakto.

„Julianus Inkaso“ turi teisę pateikti ieškinį ir tokiu būdu tęsti ginčą dėl skolos fakto ir priteisimo. Kadangi skola yra pagrįsta, „Julianus Inkaso“ ruošia dokumentus teismui pagal ieškinio procedūrą dėl skolos išieškojimo iš V. Regelskės“, – laiške DELFI sakė jie.

Nori pasipinigauti

Apie tai, kad „Julianus Inkaso“ ketina toliau bylinėtis DELFI informavo E. Regelskį atstovaujantį teisininką.

„Jie turi teisę, – sakė jis. – Tačiau šuo pakastas čia: nei „B2B Park“, nei „Julianus Inkaso“ neinformavo Viktorijos, kad ji turi sumokėti. Jie padavė ją į teismą ir sako – susimokėkite mūsų turėtas teisines išlaidas.

Teismas gali įvairiai išspręsti ginčą, bet sąžiningas kreditorius pirmiausiai kreipsis į žmogų ir tik jei jis nemoka, tada kreipiasi į teismą. Čia skubama į teismą, kad tik iš žmogaus prisiteisti kuo didesnes sumas. Tai yra nesąžininga.“

Pašnekovas aiškino, kad pagal Civilinį kodeksą, susitarimas dėl baudos su privačiu subjektu yra galimas tik raštu.

„Iki tol nesikreipdami į vartotoją dėl pinigų sumokėjimo, jie neva pasisamdo advokatą ir visiškai nukopijuotą, identišką ieškinį – reikalaujama teisme iš vartotojo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Toks elgesys, manau, yra neetiškas. Viktorijos pavyzdys rodo, kad tik krustelėjus, parodžius teismui, kad klausimas rūpi, paprieštaravus, teismas ir sako, kad nėra pagrindo reikalauti tokių sumų priteisimo“, – pasakojo E. Regelskiui atstovaujantis teisininkas.

Jis dar svarstė, kad nemažai gyventojų gali nežinoti, kaip reaguoti į teismo įsakymą mokėti baudą.

„Pamato, kad iš teismo atėjo reikalavimas ir susimoka. Tokiu atveju reikia labai paprastai nusiųsti prieštaravimą teismui, pasakyti, kad nesutinki“, – patarė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (145)