Kalbinti ekonomistai tvirtino, kad šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais darys didžiausios įtakos kainų didėjimui.

„Aišku, atlyginimų augimas, mes galvojame, tik įsibėgėja ir tai palaikys spaudimą paslaugų kainoms augti. Paslaugų kainos augs panašiai, kaip šiemet, gal net ir truputėlį labiau, bet dėl to, kad maisto ir energetikos kainos augs lėčiau nei šiemet, tai bendras rezultatas - kainų augimas turėtų būti lėtesnis“, - teigė R. Grajauskas.

Jo nuomone, dabartinis infliacijas tempas - logiškas, nes Lietuva artėja prie Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo kokybes vidurkio.

„Situacija atrodo logiška. Yra objektyvūs tai lemiantys veiksniai. Jeigu mes sakome, kad pagal pragyvenimo kokybę ir atlyginimus norime vytis europinį vidurkį, tai mes neturime turėti iliuzijų, kad neaugs kainos. Jeigu augs atlyginimai, augs ir kainos. Tai natūrali tendencija. Būtų blogai, jei kainos augtų sparčiau nei atlyginimai, nes tai mažintų perkamąją galią“, - tvirtino „Danske Bank“ ekonomistas.

SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas mano, kad kitais metais atsiras naujas infliacijai įtaką darantis veiksnys - dyzelinas.

„Dyzelinui yra siūlomas akcizų pakėlimas ir prognozuojamas 2 proc. kainos pakilimas, jeigu naftos kaina nesikeičia. Tabako akcizai tradiciškai auga nuosekliai. Klausimas, kaip keisis dujų ir elektros kainos. Manau, kad jei išliks tokios pat ekonomikos augimo tendencijos, o algos kitais metais augs šiek tiek lėčiau negu šiemet - apie 7 proc., tai ta infliacija dėl darbo užmokesčio bus šiek tiek mažesnė“, - tvirtino T. Povilauskas.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė trečiadienį Seime teigė, kad nuo 2018 metų kovo numatomi didinti akcizai dyzelinui ir tabakui infliacijos lygį turėtų kilstelti 0,04 proc.

T. Povilauskas sako, kad kol kas neaišku, kokia bus alkoholio kainų įtaka infliacijai 2018 metais. Vyriausybė kitais metais neketina didinti alkoholio akcizų.

„Turbūt visiems jau akivaizdu, kad alus pabrango labiau nei didėjo akcizas. Alkoholis dažniausiai labiau brangsta nei didėjantys akcizai. Europos Sąjungoje akcizai dažniausiai didinami labai nuosekliai“, - kalbėjo analitikas.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas šiek tiek pesimistiškiau žvelgia į kitų metų kainų pokyčius ir svarsto, jog dėl išorinių priežasčių infliacija 2018 metais gali būti dar didesnė nei šiemet.

„Aš labai norėčiau tikėti, kad infliacija stabilizuosis ir bus panaši į šių metų arba net mažesnė. Visgi to scenarijaus, kad ji dar spartės, negalima atmesti. Gali būti, kad kitais metais matysime panašią arba net didesnę infliaciją“, - BNS tvirtino Ž. Mauricas.

Jo nuomone, infliacijos augimui įtakos gali padaryti žemos palūkanos ir palanki pinigų politika bei pasaulinės infliacijos tendencijos.

„Reikia žiūrėti, kokie veiksniai ateis iš išorės“, - pridūrė ekonomistas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), šiemet bus 3,4 proc., o kitais metais 2,2 proc. SEB bankas prognozuoja, kad ji atitinkamai sieks 3,3 proc. ir 2,8 proc. Tuo metu „Dankse Bank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 3,7 proc., o kitąmet - 3,1 proc.

„Luminor“ naujausias prognozes ketina pateikti iki lapkričio pabaigos. DNB anksčiau prognozavo, jog šiemet infliacija sieks 3 proc., o kitais metais 2,5 proc. „Nordea“ - 3,8 proc. ir 3,4 proc.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 3 procentus.