To LRT radijo laidoje „60 minučių“ klausė žurnalistas Edvardas Kubilius Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, psichologo Gedimino Navaičio, „Novaturas“ kelionių vadovės Karolinos Meginytės ir įvaizdžio specialistės Alvydos Jasilionytės.

E. Kubilius buvo atviras – tokie klausimai jam kilo ne tik girdint kitų pasakojimus apie Lietuvos turistų elgesį, bet ir po savo atostogų Kretoje.

„Vienas gražiausių Kretos miestų, naktis, karaoke baras. Staiga prasiveria durys, įeina penkių asmenų kompanija, kompanijos priekyje – įkaušusi mergina, kuri pareiškia, kad yra iš Lietuvos ir iš karto papriekaištauja, kodėl neveikia klubas apačioje.

Tada ji sukelia karaoke barą ant kojų, kad atsirastų lietuviška daina, daina kažkaip atsiranda, ji šiaip ne taip padainuoja ir dar kokį pusvalandį draskosi, plūsta personalą, gėrimai taškosi į visas puses, – vienos nakties įspūdžius prisimena jis. – Ta mergina bandė ir mane užkabinti, kol dainavau, porą kartų bandė nuo veido nuplėšti akinius, bet aš stebuklingu būdu sugebėjau išvengti konflikto. Maža to, kompanija planavo tarpusavyje staigiai išeiti nesusimokėję, tai mes bendromis jėgomis privertėme juos susimokėti.

Viena iš merginų, gal neturėčiau to sakyti, bet iš karto išėjusi į lauką apsivėmė, o kitą – gražiai už parankių išnešė iš baro. Visa tai truko apie dvi valandas, bet vakaras buvo sugadintas tiek mums, tiek vietos žmonėms, tiek personalui, tiek baro savininkui.“

G. Navaitis, išgirdęs šią istoriją, vis dėlto iškėlė klausimą: „Man būtų įdomesnis klausimas, kodėl išvis mes apie tai kalbame. Įtariu, kad jeigu peržvelgtume visus Lietuvos barus šio penktadienio vakarą, veikiausiai atrastume tokių, kur būtų prisigėrusių, tarp jų – ir moterų.

Naktinės linksmybės (asociatyvi nuotr.)
Foto: Orijus Gasanovas

Kai kurie žmonės, kaip jūsų minima moteris ir jos kompanija, elgiasi gėdingai, bet mūsų dėmesys šiems įvykiams, manau, padidintas, mes bandome tai susieti su Lietuva, Lietuvos įvaizdžiu. Prisiminkime užsienio turistų apšlapintą prospektą, mes net nesvarstome, ar tai baisi gėda Anglijai ir kad ji turėtų uždaryti sienas ir neišleisti turistų.“

G. Navaitis prisiminė vieną tarptautinį tyrimą, kurį paminėjo laidoje.

„Esmė maždaug tokia, pavyzdžiui, buvo apklausti vokiečiai – kaip jie save vertina. Jie save vertina kaip darbščius, tvarkingus. Tada apklausiami žmonės, gyvenantys aplink – prancūzai, lenkai, kurie sako, kad vokiečius mato kaip darbščius, tvarkingus, ramius ir dar kokį žodį prideda.

Kai tas pats klausimas buvo užduotas Lietuvoje, lietuvis iškart puolė save kritikuoti, smerkti, kad jis blogas, prasigėręs, egoistas ir t. t. Po to buvo apklausiami rusai, latviai ir pan., kaip jie vertina lietuvius, ir (paaiškėjo) jie vertina kaip normalius žmones, ypatingai neišsiskiriančius.

Taigi sakau, kad dažnai esame linkę perdėtai neigiamai save vertinti, ir šita diskusija kaip tik atitinka nuostatą, kad jei lietuvis prisigėrė užsienyje – tai yra pasaulinio masto įvykis, apie kurį diskutuoja visa Lietuva, o kai taip padaro užsienietis Lietuvoje, vadinasi, tiesiog linksminasi žmogus ir tiek. Mes iš tų įvykių nedarome išvadų nei apie Angliją, nei apie Ameriką“, – sako jis.

K. Meginytė teigė, kad organizuodama keliones ji niekada nesusidūrė su nekultūringai besilinksminančiais lietuviais.

„Galėčiau komentuoti pažintines keliones, nors čia greičiausia buvo poilsinė kelionė (žurnalisto minimas atvejis – DELFI). Visi poilsį supranta skirtingai, vieniems reikia saulės, gero oro, patogaus ir gero viešbučio, greičiausia daugiau linksmybių, kur būna ir daugiau alkoholio.

Iš savo praktikos galėčiau pasakyti priešingai, kad žmonės, kurie važiuoja į pažintines keliones, jie ilsisi visai kitaip, jie nori kažką pamatyti, patirti, o grįžta pakankamai vėlai vakare ir eina miegoti. Tai tų, kurie padaugina, mano praktikoje per 10 metų nėra buvę“, – pripažįsta ji.

G. Navaitis mano, kad tie žmonės, kurie nutrūksta nuo grandinės užsienyje, panašiai elgiasi ir Lietuvoje.

„Tie, kurie važiuoja į užsienį pasižvalgyti, pasižiūrėti, neturi laiko ir noro prisigerti, nes ką ten pamatys jei smarkiai prisigers. O kas randa progą prisigerti, randa tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o užsienyje kai kuriems atrodo, kad tai smagesnė vieta, mažiau pažįstamų“, – sako jis.

Tuo metu A. Jasilionytė pritarė G. Navaičiui, kad tie, kurie taip elgiasi namie, panašiai elgiasi ir užsienyje. Ji pabrėžė, kad apskritai daugiau turėtume skirti dėmesio savo elgesio kultūros ugdymui.

„Tai labai jaučiama, ypač mažoje erdvėje, pavyzdžiui, jei tai skrydis lėktuve – tikrai yra linksminamasi, garsiai kalbama ir nepaisomi šalia sėdintys keleiviai, neprižiūrimi vaikai. Reikia save ugdyti.

Gente, Belgijoje užėjau į mažą butiką nusipirkti žemakulnių batų, ir savininkas sužinojęs, iš kur aš atvykus, pradėjo pasakoti istoriją apie lietuvius. Tai buvo 2006 m., jis pasakojo panašią istoriją, kad buvo labai gražiame pobūvyje, atrodė jie (lietuviai – DELFI) kaip italai, o vienas ponas išgėrė pusę butelio desertinio vyno, ir tai jiems (butiko savininkui ir jo kompanijai – DELFI) buvo labai netikėta. Tai jis užklausė apie tuos gėrimus. Kaip kiekvienoje šalyje, visokių būna, bet tai lieka“, – pabrėžia ji.

Ji pripažįsta, kad tokius įspūdžius išties buvo nemalonu girdėti, ji mano, kad tokie įvykiai išties gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui: „Žinote, mūsų pasąmonėje visada lieka pirmas įvaizdis, ir jeigu kažkas pristato įmonės vardu, ar šalies, iš kur atvykęs, natūralu, kad sutapatiname su ta šalimi ar įmone. Mes sau susikuriame vaizdą apie tą asmenį ir sąsajas, kurias turime – labai sunku sugriauti ir pakeisti.“

K. Meginytė prisiminė puikiai tinkamą šiais situacijai apibūdinti posakį – šaukštas deguto ir medaus statinę gali pagadinti.

„Taigi turbūt lieka toks kartėlis. Manau, kad tokios situacijos tikrai neprideda pliuso. Mes maža šalis, todėl norisi, kad apie mūsų šalį kuo geresni dalykai būtų kalbami“, – sakė ji.