Paskolų gaunantiems atlyginimus ne eurais bankai išduoti nenori, nes tai jiems apsunkina finansinių rodiklių valdymą. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, itin sugriežtintas paskolų būstui teikimas neabejotinai atbaidys dalį emigrantų, norinčių grįžti gyventi į Lietuvą.
Daug vargo dėl nieko
Norvegijoje gyvenanti ir dirbanti klaipėdietė Edita Aukštuolienė teigė, jog ji kartu su vyru dėl būsto paskolos kreipėsi į DNB banką (spalio 1 dieną susijungė su „Nordea“ ir tapo „Luminor“), kuris skelbė vis dar suteikiantis paskolas tiems, kurie gauna atlyginimus ne eurais.
„Tačiau dėl beprotiškų sąlygų mes paskolos taip ir negavome. Atrodė, kad bankas mūsų norėjo atsikratyti“, – istoriją pradėjo Edita.
Šią vasarą vos pradėję aktyvias būsto Lietuvoje paieškas Edita su vyru buvo ramūs, jog problemų dėl paskolos nebus. Sutuoktiniai turėjo nemažai santaupų pradiniam įnašui (daugiau nei prašė bankas), o abiejų atlyginimai gerokai viršija Lietuvoje gaunamą vidutinį atlyginimą. Maždaug ketverius metus Norvegijoje gyvenanti Edita dirba logistikos srityje, o prieš aštuonerius metus į Skandinaviją išvykęs vyras įsteigė statybos įmonę.
„Nusprendėme pirkti DNB bankui priklausiusį nebaigtos statybos namą Alksnių kaime, šalia Dauparų. Jo kaina buvo 55 tūkst. eurų. Pirkdami būstą mes buvome pasiruošę įnešti 20 tūkst. eurų. Tačiau problemos, siekiant gauti paskolą, prasidėjo nuo pirmojo susitikimo su vadybininke. Apskritai buvo sudėtinga su ja susisiekti, o susitikimai praeidavo neaiškiai. Vienąsyk ji tikindavo, kad paskolą gausime, o apsisukus – jau nebe“, – pasakojo pašnekovė.
Emigrantams teko pateikti daugybę dokumentų bei savomis lėšomis atlikti namo įvertinimą. Už tai jie sumokėjo 200 eurų. Siekiant gauti paskolą reikalaujama turėti vienerių metų stažą ir dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, taip pat parodyti, kokias paskolas jie pasiėmę užsienyje. Visi dokumentai turėjo būti išversti iš norvegų kalbos į lietuvių, o tai kainavo dar apie 300 eurų.
„Nors pateikėme visus dokumentus, bankui užkliuvo, jog mano vyras turi savo įmonę Norvegijoje ir esą sudėtinga nustatyti gaunamą pelną, – toliau pasakojo pašnekovė. – Na, ką darysi, manėme, jog užteks ir mano vienos atlyginimo – juk 35 tūkst. eurų paskola palyginti nedidelė suma.“
Vis dėlto problemos, siekiant įsigyti namą Klaipėdos rajone, nesibaigė – nebetiko ir pateikta Editos darbo sutartis ir buvo nuspręsta paskolos nebeteikti.
„Neseniai toje pat darbovietėje pakilo mano atlyginimas ir dėl to teko perrašyti darbo sutartį. Tokia procedūra įprasta Norvegijoje. Tačiau DNB bankas įvertino, kad dėl to neturiu reikiamo vienerių metų stažo, nepaisant to, kad įmonės pavadinimas tas pats, direktoriaus parašas tas pats. Taigi, nors Lietuvoje turėjome laiduotojus bei pradinį įnašą, paskolos vis tiek negavome“, – apgailestavo grįžti į tėvynę planuojanti E. Aukštuolienė.
Vis dėlto grįžti į Lietuvą sutuoktiniai ryžto neprarado. Jie rado kitą alternatyvą – už pradinį įnašą nusipirko žemės sklypą Antrojoje Klemiškėje, Klaipėdos rajone, ir ten bandys savomis lėšomis statyti namą.
„Mes labai norime grįžti, bet dėl tokių nesąmonių buvau be proto pikta. Atrodo, kad šalis nenori, kad emigrantai grįžtų. Turime pažįstamų šeimą, gyvenančią Didžiojoje Britanijoje, kurie planavo imti būsto paskolą, bet, išgirdę apie tokias griežtas sąlygas, nė nebesivargino tuo užsiimti ir žadėjo likti užsienyje“, – teigė pašnekovė.
Klaipėdietė prisiminė, kad tai – ne pirmas bandymas gauti paskolą. Anksčiau, dar prieš liepos 1-ąją, emigrantai kreipėsi į tą patį banką dėl paskolos statyboms. Tačiau atvykus į banką sutartu laiku paaiškėjo, jog vadybininkė atšaukė susitikimą.
Siūlo nė neprasidėti
Apie būsto paskolas užvirė didelė diskusija ir uždaroje buvusių emigrantų grupėje, feisbuke.
„Sveiki, domiuosi būsto paskola Lietuvoje, tačiau gyvenant ir dirbant užsienyje. Užveskit ant kelio – kuriame banke geriausia imti tokio tipo paskolą? Kokie įsipareigojimai? Gal jau kas ėmėte? Noriu sužinoti, kokią suma realu gauti ir kokiam laikotarpiui“, – teiravosi Martynas.
Dauguma grupės narių dalinosi patirtimi ir nuogirdomis apie griežtus reikalavimus. Dalis netgi siūlė su bankais neprasidėti, nebent kreiptis į DNB – esą nuo liepos 1 d. sąlygos gauti paskolą šiame banke palankiausios.
Kiti dalinosi patirtimi, jog sugriežtinus sąlygas būsto paskolos Lietuvoje gauti emigrantams išvis nebeįmanoma. „Gauname pastovias ir ilgalaikes pajamas svarais Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje esame išsideklaravę, jokių pajamų čia negauname. Taigi paskolos mums nedavė nei vienas bankas“, – komentavo Rūta.
Kiti teigė, jog paskolos imti Lietuvoje esą išvis nebeverta – geriau užsieny. „Arba netgi kurti versliuką, kuriuo būtų galima „pasiimti“ europinius pinigus. Kuriant „namų ūkį“, galima ir verslą turėti, ir būstą pasistatyti. Vienintelė sąlyga – išsilaikyti penkerius metus“, – rašė kitas komentatorius.
Ieškoti sprendimų turėtų ir valstybė
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pritarė, jog reikalavimai gauti būsto paskolą tapo itin griežti ir tai trukdo emigrantams grįžti į Lietuvą.
„Būstas, darbo vieta bei galimybė leisti vaikus į darželius ar mokyklas dažniausiai tampa gyvybiškai svarbiomis aplinkybėmis, kurias sudarius žmonės nusprendžia grįžti į gimtąją šalį. Kol to nėra, žmonės dėl savo sprendimo dvejoja. „Brexit“ šešėlis, valiutos kurso svyravimai didesnei daliai lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, sukuria prielaidas svarstyti apie sugrįžimą, tačiau, sugriežtinus būsto paskolų sąlygas, norinčiųjų grįžti sumažės“, – teigė M. Statulevičius.
Anot pašnekovo, nekilnojamojo turto vystytojai ieško sprendimų, kaip gerinti sąlygas, tačiau tuo turėtų užsiimti ir valstybė. Juk ką tik prezidentė paskelbė programą „Work in Lithuania“, kurios tikslas skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius karjeros siekti savo gimtinėje. Šiuo metu esą kalbama tik apie apribojimus, apsunkinimus, tačiau norėtųsi, kad valstybė stengtųsi aktyviau pritraukti žmones, viliojant juos lengvatomis.
Pašnekovas teigė nemanantis, kad sugriežtinimai bankams artimiausiu metu keisis, nes tokį nurodymą bankai gavo iš Europos centrinio banko. Nebent nepasitenkinimas kiltų europiniu mastu. „Prie to turėtų prisidėti ir Lietuva. Reiktų surinkti faktinius duomenis, kad tokia direktyva apsunkina žmonėms galimybę pasiskolinti. Galbūt ir pati valstybė galėtų prisiimti dalį valiutų svyravimo rizikos“, – mąstė pašnekovas.
Anot jo, dėl sugriežtėjusių reikalavimų nukentės ne tik emigrantai, bet ir nekilnojamojo turto pardavėjai. Anksčiau emigrantų perkami būstai Lietuvoje sudarė apie 5–7 proc., tačiau dabar šis procentas neabejotinai mažėja.
Nekilnojamojo turto vystytojai jau pajautė liepos mėnesį įsigaliojusios direktyvos padarinius. „Dalis potencialių pirkėjų jau atsisakė minčių įsigyti būstą, nes jie tapo arba netinkami kandidatai gauti paskolą, arba tokią paslaugą gauti tapo labai sudėtinga. Dalis turbūt surado kitų finansavimo šaltinių – galbūt pasinaudojo kredito unijų teikiamomis paslaugomis, kurios yra labai brangios, siekdami gauti didelę paskolą“, – teigė asociacijos direktorius.
Tiems, kuriems gauti paskolą sudėtinga, M. Statulevičius kol kas siūlo vienintelę alternatyvą – griebtis išperkamosios nuomos. Tačiau toks būsto įsigijimo modelis kol kas taikomas tik Vilniuje.
Pataria kreiptis į keletą bankų
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigė matantis probleminių niuansų taip sugriežtinant būsto paskolų gavimo sąlygas. Tai labiausiai gali pajusti emigrantai. Dėl to asociacija žadėjo inicijuoti tam tikrus pokyčius.
„Pagal šiemet įsigaliojusias kredito įstatymo nuostatas, atsirado „kredito užsienio valiuta sutarties“ sąvoka. Paprastais žodžiais tariant, naujas kreditavimo sąlygas, visų pirma, gali pajausti emigrantai, kurie gauna pajamas svarais, kronomis ar bet kuria kita užsienio valiuta, tačiau nori imti kreditą eurais, ir mūsų šalies gyventojai, kurie nori imti paskolą kita valiuta – ne eurais. Tokioms paskoloms numatytos papildomos ribojančios priemonės“, – „Vakarų ekspresui“ teigė asociacijos prezidentas.
Kai kurių bankų klientai esą toliau gali gauti minėtas paskolas, o štai kiti bankai pripažįsta, kad finansavimas tam tikrais atvejais gali būti apribotas. Na, o kiti, įvertinę investicijas bei didesnę riziką, kol kas turi atsisakyti tokių paskolų teikimo.
„Patariame klientams, norintiems gauti paskolą, būtinai kreiptis bent į keletą bankų ir pasidomėti jų sąlygomis. Tikiu, kiekvienas neabejotinai atras naudingiausią sprendimą“, – tegalėjo patarti pašnekovas.
Komentaro iš „Luminor“ „Vakarų ekspresas“ nesulaukė.
Bankų atstovai situaciją paaiškino
„Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme taip pat įtvirtinti tam tikri papildomi reikalavimai klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių ne euro zonoje, finansavimui, tačiau bendros pasaulinės ar europinės praktikos šioje srityje kol kas nėra.
Bankai ieško galimų sprendimų siekdami įgyvendinti naujus įstatymo reikalavimus šių klientų finansavimui, tačiau kol kas, kol atitinkamos priemonės nėra įgyvendintos, tam tikrais atvejais klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių užsienyje, finansavimas gali būti apribotas.
Laikomės nuomonės, kad pats įstatymas galėtų būti dar tobulinamas, siekiant protingai reglamentuoti žmonių, gaunančių pajamas užsienio valiuta, galimybes skolintis", - rašė jis.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė nurodė, kad pajamas ne eurais gaunantys asmenys būsto kreditą SEB banke gali pasiskolinti, jei skolinasi su bendraskoliu, kuris pajamas gauna eurais.
„Tokiais atvejais sprendimą dėl kredito suteikimo sąlygų priimame, kaip įprastai, individualiai išanalizavę konkretų atvejį ir įvertinę, ar dėl kredito pajamų valiutų skirtumo nekyla reali su užsienio valiutos kurso svyravimu susijusi rizika, kaip tai numato naujas, vasarą įsigaliojęs reguliavimas, sugriežtinęs būsto kreditų užsienio valiuta teikimą.
Suteikiant būsto paskolą rizikos vertinimas atliekamas ir sprendimas priimamas atsižvelgiant į kliento finansinių galimybių įvertinimą, tvarias pajamas, kredito sumą, nuosavų lėšų dalį, taip pat į tai, kaip dažnai ir kokiomis banko paslaugomis klientas naudojasi, kt.
Būsto kreditą užsienio valiuta paėmusių klientų (t. y. skolinasi eurais, o nuolatines pajamas gauna kita valiuta) SEB banke nėra daug. Neretai emigrantai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (ypač regionuose) įsigyja ne skolintomis, bet nuosavomis lėšomis", - komentavo ji.
