Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė DELFI teigė, kad ieškinys dėl buvusio „Automagistralės“ vadovo jau įteiktas. Jo suma siekia 173 tūkst. 429 eurus.
„Teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Teismo sprendimo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne – dar nežinome“, – sakė ji.
Prie lėšų iššvaistymo ir daugiau nei 200 tūkst. eurų įmonei padarytos žalos galimai prisidėjusiai B. Rankauskienei, kaip informavo V. Šmaižytė, ieškinys tik rengiamas ir artimiausiu metu bus teikiamas.
Liepos mėnesį, pradėjus ryškėti skandalingoms detalėms, kaip tvarkomasi „Automagistralėje“, tiek V. Molis, tiek B. Rankauskienė buvo atleisti iš pareigų.
Tačiau Darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje priėmė B. Rankauskienei palankų sprendimą ir nustatė, kad iš pareigų ji buvo atleista neteisėtai.
Dėl to „Automagistralė“, BNS duomenimis, jai privalo išmokėti 23,6 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją už neteisėtą atleidimą ir beveik 10 tūkst. eurų kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tą DELFI patvirtino ir laikinasis „Automagistralės“ vadovas Mindaugas Rinkevičius.
M. Rinkevičius nesiėmė vertinti šio Darbo ginčų komisijos sprendimo: „Manau, tai nuspręs kita instancija, ar sprendimas buvo teisingas, negaliu jo nei teisti, nei, kaip sakoma, jam pritarti, nes tai yra jų sprendimas. Kadangi jis yra mums netinkantis – mes jį skundžiame.“
Jis pabrėžė, kad B. Rankauskienė į darbą grąžinta nebuvo ir įmonėje nedirba.
V. Šmaižytė teigė, kad Susisiekimo ministerija taip pat Darbo ginčų komisijos palankų B. Rankauskienei sprendimą skųs teismui.
„Susisiekimo ministerija neabejoja savo auditorių išvadomis bei nustatytų pažeidimų piktybiniu pobūdžiu. Tai esminė priežastis, kodėl nesutinkame su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir ginčysime jį teisme“, – informavo ji.
Darbo ginčų komisija B. Rankauskienės kaltės nenustatė
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiutė DELFI teigė, kad sutartis su B. Rankauskiene buvo nutraukta dėl galimai šiurkščių darbuotojo darbo pareigų pažeidimų.
Tačiau ji pabrėžė, kad jos, t. y. ieškovės prašymas dėl kompensacijos Darbo ginčų komisijoje buvo tenkintas iš dalies.
„Darbo kodekso (DK) 58 straipsnyje nurodyta, kad vienu iš šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas – tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Viena iš būtinųjų sąlygų drausminei atsakomybei atsirasti yra pažeidėjo kaltė.
Darbo ginčų komisija nustatė, kad iš atleidimą pagrindžiančių dokumentų turinio nėra aišku, koks konkrečiai pažeidimas buvo padarytas, kokią žalą įmonė patyrė, kokie pažeidėjos veiksmai lėmė šios žalos atsiradimą, taip pat nenustatė ieškovės kaltės.
Šiuo pagrindu ieškovės prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo nepagrįstu buvo tenkintas. Komisija konstatavo, kad darbuotoja į pirmesnį darbą negali būti grąžinta dėl objektyvių priežasčių, nes dėl to jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos vykdyti darbo funkcijas, todėl patenkino ieškovės prašymą negrąžinti jos į darbą, o išieškoti kompensaciją už neteisėtą atleidimą“, – teigė ji.
Ji pažymėjo, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Skandalingos vidaus audito išvados
Vidaus auditas atskleidė, kad daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V. Molis „Automagistralėje“ tvarkėsi kaip savo karalystėje.
Buvo pirkti itin brangūs, nauji automobiliai, įgytas nekilnojamas turtas permokant daugiau nei 4 kartus iš vienos su V. Molio sūnumi siejamos bendrovės, už įmonės pinigus vykstama atostogauti.
Taip pat įmonėje buvo kuriamos fiktyvios pareigybės, įmonės technika buvo pasitelkiama statyti V. Molio motinos namą.
Tuo metu paprastiems darbuotojams V. Molis algų mokėti nelabai norėjo. Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai DELFI teigė, kad Darbo ginčų komisijose šiais metais gauta 213 prašymų iš „Automagistralės“ darbuotojų, kurių dauguma susiję su darbo užmokesčiu.
