„Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje veikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Visi jie pajamas deklaruoja ir socialinio draudimo įmokas nuo jų moka panašia tvarka.
Tiesa, 204 minėtų profesijų atstovai pernai deklaravo pajamų neturėję. 1052 arba trečdalis deklaravo per metus gavę pajamų, kurias padalijus iš 12 mėnesių, išeitų 175 Eur.
Paprastai tariant, „Sodros“ duomenimis, trečdalis advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių pernai neuždirbo nė pusės minimalios algos per mėnesį. Vadinasi, jie taip pat nesukaupė ir vienerių metų pensijų stažo.
Vis dėlto palyginti su kitais savarankiškai dirbančiais, tai visai neblogi skaičiai.
Pernai individualią veiklą pagal pažymą vykdė 94,7 tūkst. gyventojų, iš kurių 31,6 tūkst. pajamų negavo visai, o didžioji likusi dalis (per 55 tūkst.) per mėnesį vidutiniškai uždirbo 84 Eur.
Visiems šiems asmenims kitąmet „Sodra“ sako skirsianti daugiau dėmesio – papildomai informuos apie socialines garantijas (pensijas ir kitas išmokas), kurių mažos pajamos neužtikrina.
Tačiau patys advokatai, antstoliai ir notarai netiki tokiais duomenimis.
Ką sumetė į sulčiaspaudę?
„Pirmiausia, skaičiuojamas pajamų vidurkis kelioms visiškai skirtingoms teisininkų profesijoms, kurių pajamų apskaita radikaliai skiriasi. Tai lyg į vieną sulčiaspaudę įmestume tarpusavyje nederančius apelsinus, bulves ir kokosus.
Tarp laisvųjų teisinių profesijų notarų pajamos yra bene griežčiausiai, skaidriausiai ir tiksliausiai apskaitomos ir deklaruojamos.“
Esą pagal Notariato įstatymą notaro atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtinamame dokumente. Visos notarų pajamos yra įtraukiamos į notarinį registrą. Pagal jame nurodytas pajamas teikiamos deklaracijos valstybės institucijoms. Notarai neturi galimybės deklaruoti kitokių pajamų, negu buvo gautos. Kitos teisinės profesijos galbūt savo pajamas apskaito ir deklaruoja ne tokiais griežtais ir skaidriais būdais, svarstė M. Stračkaitis.
„Antra, visiškai nekorektiška yra į vieną katilą „suversti“ skirtingo skaitlingumo teisines profesijas. Šiuo metu veiklą vykdo 259 notarai, todėl jų dalis bendrame 3340 skaičiuje yra nedidelė. Taip pat nėra aišku, apie kokias deklaruotas pajamas yra kalbama.
Notarai pateikia deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje nurodomos notaro pajamos ir išlaidos. Pažymėtina, kad individualią veiklą vykdančių asmenų įmokų bazė yra 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Todėl gali būti, kad pateikiami skaičiai ne apie visas notaro pajamas, o apie tą jų dalį, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Notarų rūmų turimus duomenis, yra tik keletas notarų, kurių pajamos per mėnesį mažesnės už minimalią mėnesio algą“, – tikino pašnekovas.
Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Saulė Norvilaitė taip pat suabejojo viešai pateiktais duomenimis:
„Sodros“ pateikta informacija yra labai abstrakti, todėl mums pernelyg sudėtinga šiuo metu ją pakomentuoti. Kadangi pranešime spaudai yra pateiktas bendras advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių skaičius, labai sunku vertinti duomenis ir jų pagrįstumą.
Šiuo metu kreipėmės į „Sodros“ atstovus su prašymu detalizuoti šiuos skaičius pagal profesijas: atskirai išskiriant advokatus, advokatų padėjėjus, antstolius ir notarus. Tik gavę šiuos duomenis galėsime pakomentuoti situaciją ir pateikti nuomonę apie duomenų pagrįstumą. Tokiu būdu pateikti duomenys yra netikslūs ir klaidinantys.“
Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai atstovė spaudai Dora Petkauskaitė pažadėjo pakomentuoti situaciją tada, kai gaus papildomų duomenų.
Kai kas nemaloniai nustemba
„Tarp savarankiškai dirbančiųjų didelė dalis deklaruoja, kad uždirba pajamas, neviršijančias MMA. Tokia didelė dalis atrodo keistai: sutinku, kad tarp jų tikrai yra besiverčiančių sunkiai, tačiau ar gali būti tiek daug? Juk jei iš individualios veiklos uždirbama tik 84 Eur per mėn., tai kodėl neieškoma geriau apmokamo samdomo darbo?“
Ji svarstė, kad daugelis mažas pajamas deklaruojančių ir mažas socialinio draudimo įmokas mokančių savarankiškai dirbančių žmonių galbūt supranta, kad ir kaip nuo jų socialinio draudimo įmokų priklauso jų socialinės garantijos. Gal būsimomis pajamomis senatvėje jie rūpinasi ir kitais būdais.
„Bet suprantame, kad turime informuoti tuos, kurie „Sodros“ įmokas laiko tik mokesčių išlaidomis ir siekia jas, kiek įmanoma, sumažinti, nesuvokdami pasekmių. Matyt, yra ir priežastis – savarankiškai dirbančiųjų dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje sąlygos tokios įvairios ir nuolat keičiasi. Gaila tik, kad iš pajamų deklaracijos negalima nustatyti, žino žmogus apie tai ar ne.
Visai neseniai teko girdėti, kad puikiai išsilavinusi savarankiškai dirbanti architektė, nemaloniai nustebo, kad jos per visą veiklos laikotarpį įgytas draudimo stažas – 8 metai, nors jai jau gerokai per 40 metų“, – komentavo patarėja.
Nuo dividendų įmokų nemoka
Kita vertus, ji neatmetė, kad, pvz., advokatai dalį pajamų gali gauti kaip dividendus, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, kai vykdo advokato veiklą per profesinę bendriją.
„Jie gali vykdyti individualią veiklą, teikti paslaugas įsteigę advokatų bendriją arba būti teisinių paslaugų bendrovės akcininkai. Įsteigę uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją advokatai gali teikti teisines (bet ne advokato) paslaugas – pvz., teikti konsultacijas, rengti sutartis ir pan. Taip gautą pelną jie gali išsimokėti dividendais“, – aiškino asociacijos prezidentė.
Jos teigimu, antstoliai ir notarai uždirba nemažai, taigi, nesuprantama, kodėl „Sodra“ turi tokius keistus duomenis.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 839 Eur, o atskaičius mokesčius – 659 Eur.
