Premjeras Saulius Skvernelis sakė esąs įsitikinęs, kad daugelis žmonių pateisina šešėlį panašiai kaip vagys savo vagystes. Esą jie buvo nuskriausti, kad mokesčiai yra per dideli ar kad visi valdininkai yra vagys.

Ministro pirmininko nuomone, sumažinti šešėlį bus galima tada, kai gyventojai supras, kaip asmeniškai dėl to jie nukenčia. Pavyzdžiui, gaudamas atlyginimą vokelyje praranda teisę į pensiją.

„Turime dėti labai daug pastangų, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, kokią žalą daro šešėlis. Šiandien buvimas šešėlyje dažnai pateisinamas įvairiomis frazėmis, sentencijomis ar formomis“, – aiškino S. Skvernelis.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasakojo, kad, mokslininkų skaičiavimais, neapskaitomos ekonomikos dalis šalies ūkyje gali siekti apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Pažangiose šalyse baimė nusikalsti daug didesnė, nei bauda, kurią gausi, jei tave pagaus. Švedijoje tyrimas parodė, kad tikimybė būti pagautiems nesumokėjus mokesčių pakankamai didelė. Lietuvoje didžioji dalis gyventojų sako, kad tikimybė būti pagautiems, labai maža“, – kalbėjo M. Dargužaitė, pridūrusi, kad pusė gyventojų pateisina mokesčių vogimą.

Anot kanclerės, sumažinus šešėlį, būtų galima daug daugiau pinigų išleisti pensijoms, kitoms išmokoms, švietimui ir sveikatos apsaugai.

Statybos, turgavietės, automobiliai

Policijos getaneralinis komisaras Linas Pernavas pranešime akcentavo, kad daugiausia šešėlio yra šiose srityse: prekyboje automobiliais ir jų dalimis, platinant akcizais apmokestinamas prekes, autoservisuose.
Linas Pernavas

Statybų pramonėje šešėlis galėtų siekti 739 mln. Eur. Daugiausia jis atsiranda dėl to, kad būstas parduodamas su daline apdaila, o jį įrengiant dažniausia atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Dėl to, būtų tikslinga svarstyti pakeisti taisykles taip, kad būstą būtų galima parduoti tik su visa apdaila ir neleisti statybose dirbti su verslo liudijimais.

Anot komisaro, turgavietėse yra paprasčiausia parduoti vogtus daiktus, dėl to, esą atvažiavę kolegos iš Vokietijos prašo parodyti lietuviškas turgavietes Kaune.

Itin dideli neapskaitomos ekonomikos mastai fiksuojami ir prekyboje naudotais automobiliais.

L. Pernavo skaičiavimais, Lietuvoje bent 1,5 mlrd. Eur apyvartos sukuriama šešėlyje:

„Klausimas, ar mes norime gyventi valstybėje, kurioje 52 proc. gyventojų toleruoja šešėlį <...> Pažiūrėkime į save, į savo kaimynus“.

Neišlindę iš šešėlio pensijos neuždirbs

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius pasakojo, kad kiekvienais metais vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, neturėdami būtinojo stažo.

Pastaruoju metu šis skaičius siekia 25 proc. visų pensininkų, kuriems pensija skiriama pirmą kartą.

Tam, kad šis skaičius bent jau nemažėtų, „Sodra“ sugalvojo išsiųsti gyventojams vyšninius vokus ir informuoti juos, kad gaudami mažus atlyginimus (pvz., nesiekiančius minimalios mėnesinės algos), jie nesukaups pakankamo stažo.

„Ką matome: po sausio 1 d. 50 tūkst. žmonių jau gauna MMA. Iš tų, kurie gavo vokus, 26 tūkst. oficialiai jau uždirba daugiau nei minimumą“, – kalbėjo direktorius.

Jo teigimu, per vienerius metus darbuotojų, uždirbančių mažas algas sumažėjo nuo 26 proc. iki 16 proc. nuo visų dirbančiųjų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė padėkojo visiems, kas moka mokesčius.
Edita Janušienė

Jos teigimu, apie trečdalis visų šalies įmonių yra priskirtinos prie rizikingų.

„Skamba iš tikrųjų galbūt žiauriai. Mūsų visų siekis turi būti, kad po kelerių metų ta raudona zona būtų mažesnė. Todėl kviečiu netoleruoti šešėlio. Turime sakyti griežtą „Ne“ šešėliui – ne tik, valstybės tarnautojai, bet visi piliečiai“, – kalbėjo viršininkė.

Jos teigimu, jeigu visi tinkamai mokėtų pridėtinės vertės mokesčio, būtų galima surinkti kur kas didesnę sumą pinigų į valstybės biudžetą.

„Vis dar yra įmonių, kurios savo asmeninius poreikius mėgsta „pakišti“ po įmonių reikmėmis“, – aiškino E. Janušienė.

Jos teigimu, visi privalo padaryti viską, kad šešėlis mažėtų. Kaip vieną iš priemonių ji nurodė išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (iMAS).

Viršininkė taip pat ragino visus reikalauti fiskalinių kasos kvitų, kurie jau netolimoje ateityje galės dalyvauti specialioje loterijoje.

Nustoti kalbėti, pradėti daryti

Žurnalistų paklaustas, ką daryti, kad neapskaitomos ekonomikos mastas sumažėtų, renginyje dalyvavęs ekonomistas Raimondas Kuodis kalbėjo:
Raimondas Kuodis

„Reikia nustoti taukšti ir pradėti daryti. Šešėlio priežastys žinomos keliolika metų – su visais skaičiais, įvertinimais. Iš to turime gausybę išvestinių problemų – mažas biudžetas, neadekvačiai finansuojamos valstybės funkcijos, skursta pensininkai, mokytojai negauna algų, medikai bėga iš šalies, biurokratai vagia ir yra korumpuoti. Argi tai kam nors patinka?

Kokie receptai? Reikia daryti struktūrines reformas. Tą biudžetą arba pritraukti bent jau prie estiško lygio, kas reikštų, kad Lietuvoje tada jis būtų 2,5 mlrd. Eur, arba pabaigti tai, kas iš dalies įvykę – pabaigti privatizuoti kvazi privatizuotas valstybės funkcijas.

Pvz., sveikatos sistema iš dalies privatizuota su vokeliais gydytojams, švietimo sistema subyrėjo į dualią su visokiais korepetitoriais ir t. y.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (142)