Pasirodo, šis fasadas slepia ne vieną tamsią paslaptį, skelbia CNN. Pakilkime į pastato 21 aukštą. Čia 2103 numeriu pažymėtoje patalpoje veikia bendrovė „Unaforte Limited Hong Kong“. Šią bendrovę Jungtinės Valstijos kaltina pažeidus sankcijas, taikomas Šiaurės Korėjai, nes ji padeda minėtajai valstybei užsienyje užsidirbti pinigų. Tais pinigais Pchenjanas finansuoja branduolinę programą ir švaistūnišką valdančiojo elito gyvenimą.
Na, „Unaforte Limited Hong Kong“ bent jau turėtų ten būti. Tai oficialiuose dokumentuose įvardijamas kompanijos adresas. Kai CNN žurnalistai panoro ten apsilankyti, ten nerado nei „Unaforte Limited Hong Kong“, nei jos reikalus tvarkančios „Prolive Consultants Limited“.
Realybėje 2103 pažymėtoje patalpoje veikia nieko bendro su prieš tai minėtomis neturinti „Cheerful Best Company Services“. Ten žurnalistai rado vos vieną darbuotoją, kuris paaiškino, kad „Prolive Consultants Limited“ atstovas ateina tik korespondencijos susirinkti, o apie „Unaforte Limited Hong Kong“ prisipažino iš viso nieko negirdėjęs.
Jungtinių Tautų Šiaurės Korėjos ekspertų taryba – institucija, prižiūrinti, kaip laikomasi sankcijų – dvejose pastarosiose ataskaitose teigia, kad „Unaforte“ Šiaurės Korėjos Rasono mieste atidarė ir valdo banką. Tai neabejotinai naujausios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl bendro verslo su Šiaurės Korėja draudimo pažeidimas, teigia advokatas Christopheris Wallas iš „Pillsbury Winthrop Shaw Pittman“ teisininkų kontoros.
„Unaforte Limited Hong Kong“ ne vienintelė tokia. Tokių bendrovių, apie kurias žino ir Jungtinės Tautos, yra ir daugiau.
Priedangos bendrovės – teisėtos korporacijos, kurioms nepriklauso kažkoks vertingas turtas, jos įprastai nevykdo ir jokių aktyvių verslo operacijų. Vienos nepažeisdamos įstatymų atlieka svarbią misiją, pavyzdžiui, padeda užsienio kompanijoms įsitvirtinti kitose rinkose ar pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Deja, yra ir tokių, kurios padeda nuslėpti tikruosius verslų savininkus ar šalis, dalyvaujančias neteisėtuose sandoriuose.
Štai pavyzdys: įsivaizduokime, kad verslas A nori verslui B parduoti kažką neteisėto, pavyzdžiui, karinę techniką. Jeigu tyrėjai jau domisi verslu A, verslas B gali atlikti priedangos bendrovės vaidmenį ir taip apsaugoti verslą A nuo nemalonumų. Arba verslas B gali sukurti savo fiktyvią bendrovę, kuri vykdytų veiklą su fiktyvia A verslo bendrove. Antruoju atveju verslo tinklas žymiai didesnis ir painesnis.
Manoma, kad Šiaurės Korėja naudojasi tokia praktika ir ja slepia daugumą savo prekybos santykių – pradedant prekyba anglimis ir baigiant ginklų eksportu.
„Šiaurės Korėjos valdantysis režimas į tarptautinę finansų sistemą patenka per priedangos bendroves ir kitais nelegaliais būdais. Jam to reikia norint užsienyje įsigyti prekių ir paslaugų“, – sako JAV Iždo departamento atstovė Sigal Mandelker.
Honkongas – viena iš dviejų verslo jurisdikcijų (kartu su Britų Mergelių salomis), kur Jungtinių Tautų Šiaurės Korėjos ekspertų taryba yra įvardijusi daugiausia Šiaurės Korėjos kontroliuojamų priedangos bendrovių, sako tarybos koordinatorius Hugh Griffithsas.
„Ataskaitose labai lengva jas suskaičiuoti, patys matote, kad dominuoja Honkongas“, – CNN sakė H. Griffithsas.
Honkongui nesvetimi visi, norintys greitai, ir, tebūnie, neteisėtai užsidirbti pinigų – ar tai būtų Pietų Kinijos jūrą XVI amžiuje siaubę piratai, ar triados, savo čiuptuvais apraizgiusios miestą po Kinijos pilietinio karo, kai jį kontroliavo britai.
Šiandien Honkongas – specialusis administracinis Kinijos regionas. Kai 1997 metais britai miesto kontrolę perleido Pekinui, sutarta Honkongą valdyti vadovaujantis politika, dar žinomą kaip „viena šalis, dvi sistemos“. Ji žadėjo, kad miesto žmonės turės savą politinę sistemą – daugiau asmeninių laisvių, rinkos laisvę ir lanksčią verslo taisyklių sistemą (kitaip tariant, tarsi gyvens kaip gyvenę), bet taps Kinijos dalimi.
„Tai, kad mūsų ataskaitose tiek daug kalbama apie Honkongą, neturėtų stebinti. Šis miestas – arčiausiai Šiaurės Korėjos esantis tarptautinis finansų centras. Istoriškai jis ne tik regiono, bet ir viso pasaulio prekybos centras, kur viskas paprasčiau nei Pekine, niekas neuždavinėja tiek daug klausimų“, – teigia H. Griffithsas.
Kai CNN susisiekė su Honkongo policija ir jos Jungtiniu finansinės žvalgybos skyriumi, norėdami gauti komentarą dėl „Unaforte“ ir jos priedangos bendrovių figūravimo Jungtinių Tautų ataskaitose, buvo atsakyta, kad „policija pavienių bylų nekomentuoja“.
Direktorius ir... sekretorius?
Oficialiuose ir viešai prieinamuose „Unaforte“ dokumentuose galima rasti tik vieno žmogaus pavardę. Jis turi nedidelės Karibų salos – Dominikos – pasą. Pateikiamas paso numeris, bet telefono nėra.
Šios detalės daug pasako apie Honkonge taikomus reikalavimus juridiniams asmenims. Norint Honkonge įregistruoti bendrovę, būtinas bent vienas direktorius (realus asmuo) ir vienas bendrovės sekretorius arba atstovas (tai gali būti fizinis arba juridinis asmuo, tik svarbu, pastaruoju atveju bendrovė turi būti registruota Honkonge), skelbiama Juridinių asmenų registro puslapyje internete.
Nors registruojamos bendrovės būstinė privalo būti Honkonge, leidžiama dalintis ja su bendrovės atstovu. Techniškai nė viena iš dviejų bendrovių gali nurodytu adresu veiklos ir nevykdyti, telefonu paaiškino Honkongo Juridinių asmenų registro darbuotojas, tačiau tokia praktika – perspėjimo signalas pinigų plovimo atvejus tiriantiems pareigūnams.
„Tokia veikla ir praktikos, nors ir teisiniu požiūriu nepažeidžiančios įstatymų, padeda Šiaurės Korėjai nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir tų, kurie slepiasi už tų fiktyvių juridinių asmenų, tautybę“, – tvirtina H. Griffithsas.
Vašingtone veikianti pelno nesiekianti bendrovė C4ADS, atliekanti duomenimis paremtą saugumo klausimų stebėseną, 2016 metų ataskaitoje aptiko 160 Honkonge veiklą vykdančių Šiaurės Korėjos bendrovių. Kita panašią stebėseną atliekanti įmonė „Sayari Analytics“ Honkonge surado daugiau nei šimtą juridinių asmenų, siejamų su sankcijomis baudžiamomis bendrovėmis iš Šiaurės Korėjos.
Pati sistema nebuvo sukurta nusikalstamai veiklai. Ji tiesiog pavertė Honkongą vieta, kur užsienio bendrovėms patogu vykdyti savo veiklą, nes nereikia papildomų išlaidų kuriant kažką naujo, paaiškina buvęs bankininkas, o dabar Honkonge gyvenantis investuotojas Davidas Webbas.
„Tokia praktika labai plačiai paplitusi, ir pati savaime nėra kenkėjiška“, – tvirtina jis.
Teikiant paslaugas užsienio klientams, pasitelkiamos atstovų arba sekretorių paslaugos, kurias teikia tiek fiziniai asmenys, tiek bendrovės.
„Unaforte“ atstovai „Prolive Consultants“ yra būtent tokie.
„Kaip bendrovė, teikianti tokias atstovavimo paslaugas, mes į savo klientų verslo reikalus nesikišame. Mes tiesiog padedame klientams tvarkyti registracijos dokumentus, pildyti jas, teikiame konsultacijas“, – sako „Prolive Consultants“ darbuotoja Amy Lam, kurios telefono numerį CNN gavo po apsilankymo „Easey Building“ biurų pastate.
CNN paklausta, kokia konkrečia veikla užsiima „Unaforte“, A. Lam atsakė: „Mes nesikišame į savo klientų verslo reikalus. Mes nežinome, sekasi jiems ar ne, gauna pelną ar dirba nuostolingai, mes tokių dalykų nežinome“.
Sąskaitos ir kreditai
Rafinuoto cukraus pardavimas už 6 mln. dolerių 2009 metais į JAV pareigūnų akiratį patraukė kitą bendrovę, turinčią reikalų su Pchenjanu.
Šiaurės Korėja tarsi darė kažką labai paprasto: pirko maisto produktų. Tik tai buvo padaryta pasirinkus labai sudėtingą, klaidų labirintą primenančią sandorio schemą, kurioje dalyvavo Šiaurės Korėja, Kinijos bendrovė „Dandong Hongxiang Industrial Development“ (DHID), bankas ir viena Kanados bendrovė, teigiama 2016 metų dokumentuose. Taip nutinka, jeigu tokios bendrovės kaip DHID ar „Unaforte“ veiklą vykdo doleriais – tai reiškia, kad tam tikra prasme jų sandoriai keliauja per Jungtines Valstijas (nebent atsiskaitoma grynaisiais).
Bendrovės, kurioms taikomos sankcijos, daugeliu atveju negali laisvai vykdyti sandorių doleriais, nes tokias operacijas turi tvirtinti JAV bankai, tad įtartini juridiniai asmenys iš karto atpažįstami, CNN paaiškino „Foundation for the Defense of Democracies“ ekspertas Anthony Ruggiero.
DHID kaltinimai atskleidė, kad, norėdama išvengti nenorimo JAV pareigūnų dėmesio, Šiaurės Korėja naudoja sudėtingą sąskaitų ir kreditų schemą, skirtą nuslėpti Pchenjano pėdsakus sandoriuose doleriais, rugsėjį Kongresui paaiškino A. Ruggiero.
Honkonge aptikta 13 DHID priedangos bendrovių. Vienuolika buvo registruotos tuo pačiu adresu – vos už kilometro nuo „Easey Commercial Building“. CNN žurnalistams dėl komentaro su DHID susisiekti nepavyko.
„Esminė Šiaurės Korėjos problema yra ta, kad jai bent iš dalies veiklą būtina vykdyti doleriais arba eurais, tad ir ieško būdų, kaip išvengti situacijų, kai tarptautinėje finansų sistemoje persipina jos ir Jungtinių Valstijų reikalai“, – paaiškina Misūrio universiteto profesorė Sheena Greitens, pastaruosius 10 metų analizuojanti neteisėtą Šiaurės Korėjos finansinę veiklą.
„Tarptautinė finansų architektūra ir dolerio svarba leidžia Jungtinėms Valstijoms pačioms griežtai nuspręsti, kas gali naudotis dolerių sistema ir kas ne“, – konstatuoja Sh. Greitens.
Panašu, kad DHID ne viena tokia. Prieš daugiau nei 100 juridinių ir fizinių asmenų Honkonge, siejamų su Šiaurės Korėja, dar daugiau nei 300 Kinijos bendrovių taip pat vienaip ar kitaip susijusios su tais pačiais Šiaurės Korėjos tinklais, sako „Sayari“ analizių vadovė Jessica Knight.
„Honkonge ir žemyninėje Kinijoje veikiančios bendrovės neretai labai glaudžiai susijusios, dalijasi tais pačiais savininkais ar vadovais, taigi priklauso tai pačiai schemai“, – tvirtina J. Knight.
„Kinijos verslininkai mėgsta neskaidrią veiklą vykdyti Honkonge dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ten noriai užsiima ir teisėta veikla: ten viskas žymiai paprasčiau ir lengviau. Dauguma tokių Šiaurės Korėjos tinklų yra Kinijoje ir administruojami Kinijos piliečių, taigi nieko keisto, kad dažnai ir tie tinklai valdomi per Honkongą“, – sako J. Knight.
Honkongo patrauklumas gali būti susijęs su paslauga, kurią siūlo priedangos bendrovėms – ji padeda išvengti JAV pareigūnų dėmesio, atliekant operacijas doleriais: tai „Clearing House Automated Transfer System“ (CHATS) sistema, skirta konkrečiai finansinėms operacijoms doleriais ir mokėjimams tarp bankų.
Nors CHATS dažniausiai naudojama teisėtoms operacijoms, ji veikia už JAV pareigūnų jurisdikcijos ribų, paaiškina vienas iš 2006 metų sankcijų „Banco Delta Asia“ (kai Šiaurės Korėjos fonduose užsienyje buvo aptikta ir įšaldyta 25 mln. dolerių) architektų Davidas Asheris.
„Jeigu jie būtų vykdę tas transakcijas per Niujorką (jo bankus), būtume iš karto susekę, nes joms taikomos sankcijos. Įšaldytume sąskaitas, konfiskuotume pinigus. Kai tokie veiksmai atliekami per CHATS, tai tarsi juodoji bedugnė“, – tvirtina D. Asheris.
Būtent tai ir padėjo Honkongui tapti savotiškais vartais Šiaurės Korėjai, vieta, kur minėtosios šalies priedangos bendrovės gali užsienio valiutą, kurią užsidirba parduodami legalias prekes, pavyzdžiui, anglis ar tekstilę (kurias dabar draudžia JT sankcijos), arba nelegalias prekes (ginklus ar narkotikus), iškeisti į dolerius.
