Paklaustas, ar į Lietuvą gali ateiti Lenkijos komercinis bankas ar jo filialas, jis sakė: „Kodėl gi ne. Tai gali įvykti. Finansinių produktų įmonės jau veikia“.
„Neabejoju, kad atsiras tam tikrų žaidėjų, didesnių ar mažesnių, kurie atkreips dėmesį į dviejų rinkų galimybes. Bet nepamirškite, kad kalbame ne apie Lenkiją ir Lietuvą, bet apie Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją“, - sakė jis.
Pasak jo, Lenkijoje dažniausiai į tris Baltijos šalis žiūrima kaip į vieną rinką, nes vien Lietuvos rinka per maža, kad būtų atkreipiamas dėmesys, bet kai kalbama apie tris valstybes – atsiranda reikiamas svoris.
„Dabar yra tam tikra niša finansų srityje. Manau, kad ateityje turėtų atsirasti žaidėjas, galintis padėti tiems, kurie prekiauja, investuoja arba daro verslo sandorius tarp dviejų šalių rinkų. Toks, kuris padėtų verslui“, - sakė J. Neverovičius.
Jis priminė, kad per Lietuvos įmones Lenkija iš dalies aprūpindavo trečiųjų šalių rinkas, pirmiausia, Rusiją. Ir nors dabar tai ne taip aktualu prekyba auga kasmet ir netrukus, jo manymu, pasieks 5 mlrd. eurų apyvartą.
DELFI 2013 m. skelbė, kad galimybėmis dirbti Lietuvos rinkoje domėjosi kaimyninės Lenkijos didysis bankas „PKO Bank Polski“.
Tuo metu Lietuvos rinkos dalyviai sakė, kad jo atėjimas būtų naudingas ne tik šalyje veikiančiam lenkų verslui, bet ir vietos verslui, gyventojams.
Vienas svarių argumentų tokiai finansų institucijai veikti Lietuvoje: veikiantis Lenkijos kapitalo naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
„Orlen Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 140,8 mln. eurų grynojo pelno - 16 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausį-rugsėjį, kai įmonės grynasis pelnas buvo 120,9 mln. eurų, bendrovės pardavimo pajamos per metus išaugo 26 proc. iki 2,673 mlrd. eurų.
Lenkijos „Orlen“ valdo 100 proc. „Lietuvos Orlen“ akcijų.
