Valdžios, verslo ir profsąjungų pasirašytame susitarime, be kita ko, įsipareigojama atsižvelgiant į ekonomikos augimą didinti darbuotojų darbo užmokestį, mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

G. Paluckas sakė, kad verslas, kalbėdamas apie darbo užmokesčio kėlimą, absoliučiai niekuo nerizikuoja, nes dėl darbo jėgos stokos šiandien darbo užmokestis Lietuvoje statistiškai auga sparčiausiai Europos Sąjungoje.

„Už menamą įsipareigojimą (ką jie ir taip turi daryti dėl padėties darbo rinkoje), jie gauna absoliutų pažadą nedidinti mokesčių naštos verslui, gauna aibę kitų pažadų. Taip, profesinės sąjungos gavo savo tam tikras garantijas, bet visą kita yra Vyriausybės įsipareigojimai verslui“, – DELFI komentavo LSDP pirmininkas.

Visus nacionaliniame susitarime išdėstytus punktus galima perskaityti čia.

S. Skvernelis: susitarimas subalansuotas

Pristatydamas pasirašytą susitarimą premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad jis yra subalansuotas.

„Mes atstovaujame lygtais skirtingas visuomenes grupes: Vyriausybė – valdžią, darbdavių asociacijos – žmonės, kurie kuria verslą, profesinės sąjungos – dirbančiuosius. Turime skirtingų nuomonių, skirtingų suvokimų, bet šio susitarimo pasirašymas yra kompromiso, konsensuso ir bendrų sprendimų priėmimas“, – spaudos konferencijoje dėstė jis.

G. Paluckas po to išplatintame pranešime teigė, kad dokumente pasigedo konkretumo.

„Nacionalinis susitarimas būtų labai vertingas, jeigu jis būtų konkretesnis, jei matytume, ką konkrečiai įsipareigoja Vyriausybė, verslo organizacijos ir profesinės sąjungos. Šiuo metu susitarimas stokoja konkretaus turinio, jame net neįsipreigojama atsižvelgti į Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas mokesčių politikos ar švietimo reformos srityse.

Negana to, nacionalinis susitarimas pasirašomas tik trišaliu pagrindu. Kyla klausimas, kodėl tuomet jis vadinamas nacionaliniu? Nacionaliniai susitarimai paprastai apima daugiau veikėjų, tarp jų ir politines partijas, kad būtų užtikrinamas politinių priemonių tęstinumas“, – sakė jis.

Gintautas Paluckas

S. Skvernelis į tai atsakė, kad susitarimas atliepia visas svarbiausias šalyje numatytas reformas.

„Kas mano, kad jos galėtų būti geresnės – tiesiog reikia siekti, pasirašyti geresnį, išsamesnį susitarimą“, – į G. Palucko kritiką atsakė premjeras.

R. Skyrienė: Lietuva taps Šveicarija

Susitarimą pasirašiusi „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė spaudos konferencijoje svarstė, ką tokie susitarimai duoda.

„Mes žinome pavyzdžių, kai tokie susitarimai padarė proveržį šalyse ir jos tapo lyderiaujančiomis, labiausiai konkurencingomis ekonomikomis. Prisiminus Airijos 1987 metų susitarimą dėl atlyginimų kėlimo mainais į mokesčių mažinimą, mes tikimės, kad mūsų susitarimas padarys didžiulę įtaką Lietuvos proveržiui.

Šiemet „Sodros“ lubos buvo išimtos iš biudžeto projekto, bet susitarime numatyta, kad darbo jėgos kaštai bus mažinami. Manau, kad premjeras ir visa Vyriausybė ras būdų, kaip tą padaryti. Manau, kad Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“, – sakė ji.

Rūta Skyrienė

R. Dargis: pažeista visuomenė sunkiai kalbasi

Susitarimo pasirašyme taip pat dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad šiuo dokumentu Vyriausybė įsipareigojo pažadinti profsąjungas.

„Padėti mums, kad mes neieškotume kelių Vyriausybėje, o ieškotume kelių į bendradarbiavimą. Kad sėstume kalbėtis su darbdaviais apie darbo užmokestį, apie darbų saugą, apie darbo sąlygas“, – sakė jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pastebėjo, kad kitaip nei profsąjungų, darbdavių žadinti nereikia.

„Jie yra labai aktyvūs ir pastoviai teikia pasiūlymus, ką ir kaip daryti reikėtų“, – sakė jis.

Robertas Dargis

R. Dargis kalbėjo, kad gyvename labai sudėtingu ir labai įdomiu metu, kada pasaulis greitai keičiasi, kada technologijos vis daugiau ir daugiau padeda geriau gyventi.

„Su ketvirtąja pramones revoliucija ateina svarbių valstybei išbandymų laikas. Jos ateitis priklauso nuo to, kaip visuomenės grupės susitars dėl svarbiausių reformų.

Vertinu nacionalinio susitarimo iniciatyvą, vertinu kalbėjimąsi, nes jis visuomenei labai būtinas. Mūsų visuomenė, būdama pažeista, labai sunkiai kalbasi dėl svarbiausių dalykų. Neišvengiamai reikia reformuoti švietimą, viešąjį valdymą“, – sakė pramonininkų prezidentas.