V. Constancio nuomonę Vašingtone palaikė kitų centrinių bankų vadovai, kurie taip pat tikisi, kad infliacija šiek tiek augs, nors išsivysčiusiose ekonomikose fiksuojamas silpnumas trikdo.
„Akivaizdus neatitikimas tarp stipraus ekonominio atsigavimo ir žemos infliacijos bei atlyginimų yra vienas iš skiriamųjų šiuo metu vykstančio atsigavimo bruožų - beveik visur, turėčiau pasakyti“, - kalbėjo V. Constancio tarptautinio sektoriaus finansinių lyderių forumo Didžiojo trisdešimtuko (G30) seminare.
Tačiau V. Constancio sakė tikįs, kad, euro zonos ekonomikoms pasiekus tvirtų augimo tempų, infliacijos lygis sugrįš prie ECB iškelto vidutinio laikotarpio tikslinio rodiklio.
ECB šį mėnesį turėtų nuspręsti, ar bus pratęsta aktyvų pirkimo programa 2018 metais. Infliacija euro zonoje pastaruoju metu stabilizavosi ties maždaug 1 proc. bei toliau atsilieka nuo ECB užsibrėžto 2 proc. rodiklio. Rugsėjį infliacijos lygis nesiekė analitikų prognozių ir išliko ties 1,5 proc., rodo „Eurostat“ duomenys.
Tuo tarpu Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda per tą patį seminarą pareiškė, kad Japonija toliau vykdys savo dabartinę skatinimo programą, tačiau tikisi, jog infliacija sugrįš į ankstesnį lygį.
„Pasiekti užsibrėžtą 2 proc. infliacijos rodiklį bus galima dar negreitai, ir Japonijos centrinis bankas atkakliai vykdys švelnesnę pinigų politiką, siekdamas pasiekti kainų stabilumo kiek įmanoma greičiau“, - sakė H. Kuroda.
Jungtinės Valstijos, nors taip pat susiduria su silpna infliacija, priklauso toms ekonomikoms, kurios renkasi palūkanų didinimo kelią ir pradeda laipsniškai atsisakyti obligacijų pirkimo skatinimo programos.
JAV federalinio atsargų banko (FED) pirmininkė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad „dauguma“ JAV pinigų politikos pareigūnų mano, jog žema infliacija yra laikinas reiškinys ir kad ji paspartės jau 2018 metais. FED tikisi gruodį padidinti bazinę palūkanų normą trečią kartą šiais metais. Kitais metais, JAV pareigūnų prognozėmis, palūkanų normos bus padidintos dar tris kartus.
