Dėl būtinybės kaip nors kompensuoti importo apribojimą Rusijos žemės ūkis tapo vienu iš nedaugelio besiplečiančių šalies ekonomikos sektorių.
„Gamintojai išlošė, tačiau vartotojai patyrė nuostolių. Vertinant grynai visuomenės gerovės požiūriu, tendenciją greičiausiai turėtume pavadinti neigiama“, – BBC Rusijos tarnybai sakė Energetikos ir finansų instituto ekonomikos departamentui vadovaujantis Marselis Salichovas.
Norint tuo įsitikinti, visiškai nebūtina inicijuoti kokio nors plataus masto ekonominio tyrimo – tereikia peržvelgti ikisankcinio laikotarpio parduotuvių čekius.
BBC Rusijos tarnybos darbuotojams namuose pavyko rasti keletą trejų metų senumo čekių su nurodytomis stambiuose prekybos centruose įsigytų prekių kainomis.
Du čekiai buvo išduoti 2014 metų liepos 27 ir rugpjūčio 4 dienomis. Apie nusimatantį maisto produktų embargą tuo metu galėjo žinoti nebent labiausiai informuoti Rusijos piliečiai.
Trečias čekis kasoje buvo apmokėtas rugpjūčio 6 dienos vakare. Sprendžiant iš jame surašytų produktų sąrašo peršasi išvada apie karštligiškas pirkėjo pastangas apsirūpinti prekėmis, netrukus galinčiomis sunkiai prognozuojamam laikotarpiui dingti iš Rusijos parduotuvių lentynų.
Reikalas tas, kad kaip tik tą dieną buvo paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl konkrečių specialių ekonominių priemonių panaudojimo siekiant užtikrinti saugumą.
Tarp čekyje surašytų prekių – ne tik sūriai, kurių tiekimą embargas išties palietė, bet ir iš Europos Sąjungos šalių importuojamas vynas bei alyvuogių aliejus, nors jų lig šiol galima be vargo rasti parduotuvėse.
Dėl šiokių tokių „klaidų“ renkantis prekes, matyt, kalta ta aplinkybė, kad tikslus produktų, kuriems buvo pritaikytas draudimas, sąrašas paaiškėjo tik kitą dieną – tada, kai buvo paskelbtas atitinkamas vyriausybės nutarimas.
Artėjant kontrsankcijų paskelbimo metinėms BBC Rusijos tarnyba nutarė apsilankyti tose pačiose Maskvos regiono parduotuvėse ir išsiaiškinti, kiek prieš trejetą metų įsigytos prekės kainuoja šiandien.
Iš 2014 metais mažiau kaip per dvi savaites išduotuose trijuose čekiuose nurodytų sumų buvo sudarytas vienas sąrašas, pagal kurį ir buvo aiškinamasi, kokią sumą už tą patį maistą ir gėrimus tektų pakloti dabar.
Rezultatas išties vertas dėmesio: vietoj 4 422 rublių (maždaug 65 eurų), t. y. tiek, kiek buvo sumokėta prieš trejetą metų, šiandien analogiškos prekės atsieitų net 7 471 rublį (maždaug 110 eurų), vadinasi, 69 proc. brangiau.
Kad nekiltų jokių abejonių dėl apskaičiavimo tikslumo, į uždraustus produktus, taip pat tuos, kurių analogų rasti nepavyko, atsižvelgta nebuvo.
Jei tokie maisto produktai kaip itališkas parmezanas arba ispaniškas vytintas kumpis būtų įskaityti, reikėtų kalbėti apie 6 270 rublių (92 eurų) 2014 metų liepos–rugpjūčio laikotarpiu kasai mokėtiną sumą, tačiau ji vis tiek akivaizdžiai mažesnė už tą, kuri būtų nurodyta dabartiniame čekyje.
Labiausiai – net tris kartus per trejetą metų – pabrango laukiniai ryžiai.
Tokie produktai kaip adygėjiškasis sūris, aguročiai, melionai, agurkai, maistinė jūros druska, itališkas putojantis vynas – prosekas, alyvuogių aliejus ir majonezas su citrinų sultimis pabrango daugiau nei dvigubai. Įdomu tai, kad įprastas Provanso majonezas yra vienintelis sąrašo produktas, kuris per trejų metų laikotarpį ne pabrango, o atpigo.
Mažiau nei 10 proc. pabrango tik penki iš 42-iejų čekiuose nurodytų produktų. Tai – česnakų laiškai, rusiškos gamybos sūris rikota, pirkinių krepšys, bandelės su sezamais ir džiovintos petražolės.
Bendras kainų augimas šalyje
Nuo 2014 metų iki 2017 metų pabaigos prekių ir paslaugų kainos Rusijoje išaugo 29 proc.
Būtina paminėti, kad visuomenė kainų augimą vertino gerokai griežčiau nei Federalinė valstybinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Remiantis Rusijos banko apklausos rezultatais, 2015 metų rugsėjį kone kas penktas Rusijos gyventojos buvo įsitikinęs, kad per 12 ankstesnių mėnesių kainos šoktelėjo daugiau nei 50 proc.
2017 metų birželį kainų augimo įvertinimas nukrito iki 3 proc., tačiau daugelis rusų vis tiek laikosi nuomonės, kad faktiniai infliacijos rodikliai maždaug triskart viršija „Rosstat“ pateikiamus skaičius.
Pasak M. Salichovo iš Energetikos ir finansų instituto, kadangi „Rosstat“ nurodomas vartojimo prekių kainų indeksas yra pagal vidutinio Rusijos piliečio suvartojimą apskaičiuotas rezultatas, toks nuomonių skirtumas stebinti neturėtų. Panaši situacija būdinga ne vien Rusijai. Specialisto teigimu, amerikiečiai ir europiečiai taip pat mano, kad infliacijos mastas gimtosiose šalyse yra didesnis, nei rodo oficialiai skelbiama statistika.
Grynosios vidutinės Rusijos piliečių mėnesio pajamos nuo 2014 metų iki pirmojo 2017 metų pusmečio padidėjo tik 19 proc. Vadinasi, realiosios (t. y. apskaičiuotos, atsižvelgiant į infliaciją) samdomą darbą dirbančių šalies gyventojų pajamos 10 proc. sumažėjo.
Jei vertinsime vien pagal produktų kainas, reikėtų konstatuoti, kad infliacija per analogišką laikotarpį išaugo iki 34 proc. Ne maisto prekės pabrango 28 proc., o paslaugos – 24 proc.
Iš pajamų ir prekių bei paslaugų kainų dinamiką vaizduojančio grafiko matyti, kad po 2014 metų rugpjūčio maisto prekių infliacija patyrė nedidelį šuolį. Dar labiau kainos ūgtelėjo po rublio kurso kritimo gruodžio viduryje. M. Salichovas atkreipia dėmesį, kad čia reikėtų kalbėti apie dviejų su valiuta ir produktų embargu susijusių veiksnių sutapimą. Taigi, atskirą jų poveikį nustatyti sunku.
Kad ir kaip būtų, maisto produktus tikrai reikia laikyti labiau nei įvairūs gaminiai ir paslaugos pabrangusiomis prekėmis. Kad jų kainų kilimą lėmė ir įvestos kontrsankcijos, taip pat akivaizdu.
