„Prognozės rodo, kad gyvename labai augančios ekonomikos sąlygomis ir galbūt laikas elgtis daug drąsiau, galvoti ne apie rezervus, bet ir apie kai kurių mokesčių pamažinimą: mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba paliesti netgi to laikino 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) klausimą, kuris kybo ore beveik dešimtmetį“, - penktadienį naujienų agentūrai kalbėjo M. Dubnikovas, turėdamas omenyje per finansų krizę nuo 18 iki 21 proc. padidintą standartinį PVM tarifą.
Ekspertas teigiamai įvertino su biudžeto projektu pristatytą Vyriausybės siūlymą palikti 9 proc. PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms.
„Viešbučiai daugiau negu pusę savo paslaugų suteikia užsieniečiams, visur pasaulyje tai yra vertinama kaip eksportas, o jis, kaip žinoma, yra neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, todėl, manau, kad sprendimas geras (...) Kai valstybė turi tokią „komforto zoną“, kai gali formuoti perteklinį biudžetą, tikrai verta pasižiūrėti, galbūt galime išlošti du kartus: kai kuriuos mokesčius sumažinti, o paties mokesčio surinkti daugiau“, - teigė LVK atstovas.
Kaip žinoma, Vyriausybė pastaruoju metu svarstė keisti lengvatinių PVM tarifų schemą (t.y., 5 proc. ir 9 proc. tarifus keisti į 5 proc. ir 15 proc., ir būtent pastarąjį, didesnį PVM tarifą svarstyta taikyti viešbučiams), tačiau šių planų atsisakyta, atitinkamai išsaugant ir 9 proc. lengvatą centriniam šildymui.
LVK gerai vertina ir tai, kad „unifikuojami mokesčiai“, nepaliekama išskirtinių teisių, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms. Esą būtina orientuotis į kuo paprastesnę mokesčių sistemą su aiškiais kriterijais.
Kita vertus, M. Dubnikovas ne taip palankiai atsiliepė apie Vyriausybės siūlymą didinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams, sakydamas, kad tai gali paveikti šalies ekonomikai svarbų transporto ir logistikos sektorių.
„Akcizai dyzelinui pas mus ir taip yra aukšti, akcizo didinimas blogina verslo padėtį, ypač mums labai svarbią ir jautrią transporto sritį. Tai šiek tiek stumia vežėjus į kitas šalis, į tą pačią Lenkiją piltis kurą“, - aiškino analitikas.
M. Dubnikovas suabejojo ir dabartiniais Vyriausybės siūlymais dėl brangaus nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, pakartodamas LVK poziciją, kad vertėtų svarstyti apie visuotinį, nors ir „gerokai žemesnį“ NT mokestį. Pastarasis sprendimas, be kita ko, padėtų išvengti ateityje ir finansinių burbulų, nes toks mokestis „vėsina“ rinką ir neleidžia kainoms nepagrįstai kilti, kadangi žmonės priversti sumokėti daugiau mokesčių.
„Dabar, kai turime „ekonominę vasarą“ - Lietuvoje ekonomika yra labai puikios būklės, - tai tikrai laikas kalbėti apie tokio mokesčio įvedimą ir jo dydžio numatymą, kitas dalykas: būtent iš turto apmokestinimo galėtume suformuoti papildomas biudžeto įplaukas ir jos būtų nukreiptos socialiai remtinų žmonių grupėms (...) Tai būtų tam tikras turto perskirstymas. O tas progresinis apmokestinimas liečia iš esmės per siaurą žmonių grupę, pajamų iš to yra niekingai mažai“, - teigė M. Dubnikovas.
Vyriausybė siūlo apmokestinti NT pagal šią schemą: 0 proc. iki 220 tūkst. eurų vertės turto; 0,5 proc. - nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų vertės; 1 proc. - nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų vertės, 2 proc. - daugiau kaip pusės milijono eurų vertės NT.
Apskritai, LVK Mokesčių komisijos pirmininkas linkęs iš esmės teigiamai atsiliepti apie Vyriausybės siūlymus biudžeto ir mokesčių atžvilgiu, jis tikisi, kad ateityje bus daugiau dėmesio skiriama ir vadinamajai viduriniajai klasei.
„Manau, kad judame tinkama linkme, kitais metais (planuojant 2019 metų biudžetą ir mokesčius - ELTA) yra pažadėta, kad daugiau dėmesio bus kreipiama į vidutinę klasę, į verslą kuriančius subjektus, labai norėtųsi tikėti, kad bus žengta žingsnių paprastinant sistemą, darant ją skaidresnę ir, tikėtina, tai turėtų teigiamai atsiliepti pačiam biudžetui“, - teigė M. Dubnikovas.
Vyriausybė trečiadienį pristatė parengtą biudžeto projektą, kuriame pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį suplanuotas viešųjų finansų perteklius. Ypatingą dėmesį Ministrų kabinetas skiria skurdo mažinimui, saugumo didinimui, ekonomikos skatinimui ir regionams. Biudžeto projektui dar turi pritarti Seimas.
