„Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas istorinis yra keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai yra jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei 0,6 mlrd. Eur.
Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 d. gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“, – pristatydamas biudžetą žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad finansavimas didėja ir daugeliui kitų sričių. Taip pat vylėsi, kad biudžetui bus pritarta Seime be didesnių politinių intervencijų.
Biudžeto rodikliai nustatyti atsižvelgiant į rugsėjį paskelbtą šalies ūkio raidos scenarijų ir pagrindinius jo rodiklius – BVP augimą 2,9 proc., infliacijos didėjimą 2,7 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimą 6,2 proc. ir nedarbo lygio mažėjimą iki 6,4 proc.
„Šis biudžetas suformuotas atsakingai. Jei pasaulyje bus kokie neramumai, mums nereikės ieškoti greitojo kredito“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka ir pabrėžė, kad didžioji dalis išlaidų padidėjimo numatoma socialinei, sveikatos ir krašto apsaugai.
Planuojama, kad 2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos su ES ir kitų organizacijų parama bus 10,9 mlrd. Eur – tai yra 9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Iš šios sumos paramos lėšos sudarys 2,34 mlrd. Eur, o pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių – 8,57 mlrd. Eur.
Bendros valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidos sieks 11,38 mlrd. Eur – tai yra 7,7 proc. daugiau nei ketinama išleisti šiemet.
Biudžeto rodiklių įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad kitąmet išlaidos skurdo mažinimui, pagalbai šeimoms ir vaikams bus didinamos 243 mln. Eur., minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas iki 400 Eur papildomai atsieis 16 mln. Eur, o didesnės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų algos – 28 mln. Eur.
Teigiama, kad 2018 m. didės ir kultūros finansavimas – pvz., nuo kitų metų rugsėjo turėtų būti įvestas „kultūros pasas“, su kuriuo pradinių klasių moksleiviai galės nemokamai lankytis kine, teatruose, muziejuose ir kt. Dar po metų šią priemonę svarstoma išplėsti visiems moksleiviams.
Kitų metų biudžeto svarstymas Seime bus tarsi išbandymas valdančiajai koalicijai. Pabirus socialdemokratams, Ramūno Karbauskio ir Saulio Skvernelio vedamiems valstiečiams ir žaliesiems gali būti sunku surinkti reikiamą balsų skaičių.
Kad trūksta pritarimo kai kurioms Vyriausybės idėjoms rodo ir dar kartą Finansų ministerijos pasikeisti pasiūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, „Sodros“ įmokų lubų.
PVM lengvatos ir akcizai
9 proc. lengvatinį tarifą bus siūloma taikyti knygoms ir leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms, centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Kol kas nežinoma, ar dėl to bus keičiama kompensacijų tvarka, neseniai pakeista tikintis, kad nuo kitų metų PVM lengvatos šildymui neliks, arba jam bus taikomas 15 proc. tarifas.
„Tokia yra realybė, ji pagrįsta mūsų finansinėmis išgalėmis. Kalbant apie kitų metų biudžetą, tai susiję su ekonomikos augimu. Nėra būtinybės mažinti šią lengvatą. Antra vertus, yra rizika turint 5 ir 15 proc. Viena iš rizikų, kad galėjome turėti 5 proc. šiai lengvatai <...> toks buvo mūsų politinis sprendimas“, – apie PVM šildymui kalbėjo S. Skvernelis.
Jis tvirtino, kad kitąmet didės atlyginimai tiek gydytojams, tiek mokytojams. Tačiau, kiek tiksliai viskas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinamos būsimos permainos.
Jeigu minėtos prekės ir paslaugoms, tikėtina, nebrangs, tai už kai ką tikrai mokėsime daugiau, nes 2018 m. bus didinami akcizai ir kiti mokesčiai.
Pavyzdžiui, planuojama, kad akcizai tabako gaminiams bus didinami maždaug 5,4 proc., dėl ko pakelis cigarečių nuo kitų metų kovo brangs maždaug apie 10 ct, o 2019 m. ir 2020 m. jas numatoma branginti toliau.
„Kainų didinimas nuosaikus, bet taip skatiname atsisakyti žalingų įpročių “, – paaiškino V. Šapoka.
Paprastas dyzelinas turėtų brangti apie 2 ct už litrą, o žymėtas – 4 ct.
Finansų ministerijos atstovai tikisi, kad dėl to infliacija neturėtų smarkiai didėti, taip pat netikima, kad dėl to daugiau dyzelio bus pilamasi kaimyninėse šalyse – esą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje akcizai dyzelinui ir taip didesni nei bus Lietuvoje.
MMA ir su ja susiję mokesčiai
Nors MMA kitąmet planuojama didinti iki 400 Eur, gyventojų pajamų mokesčiu bus neapmokestinama tik 380 Eur suma (t. y. neapmokestinamas pajamų dydis MMA nesieks).
Tiesa, bus naikinamas papildomas NPD už darbuotojų auginamus vaikus. Vietoje mažesnės mokėtinų mokesčių sumos žadama įvesti universalias išmokas už kiekvieną vaiką.
Daugiau mokesčių turės mokėti kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys ir žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys (tiesa, jiems bus numatytas dviejų metų pereinamasis laikotarpis).
Vyriausybė žada suvienodinti individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčius (ne visi turės teisę mokėti tik 5 proc.).
Verstis su verslo liudijimus bus galima tik tol, kol tokios veiklos pajamos neviršys 35 tūkst. Eur (dabar – 45 tūkst. Eur, anksčiau planuota ją mažinti iki 20 tūkst. Eur).
Be to, kitais metais padidėjus MMA, kai kuriems asmenims didės ir fiksuota privalomojo sveikatos draudimo įmoka, kuri bus 36 Eur (400 x 9 proc.), o ne 34,2 Eur per mėnesį, kaip yra dabar.
Vyriausybė atsisakė įvesti anksčiau planuotas „Sodros“ įmokų lubas, dėl ko būtų mažėjusi mokestinė našta gaunantiems didžiausius atlyginimus. Tačiau vis dar ketinama įvesti įmokų „grindis“. Tai reiškia, kad už puse ar mažiau etato dirbančius darbuotojus įmokas reikės mokėti nuo sumos, nemažesnės kaip MMA (tiesa, čia numatytos išimtys dirbantiems keliuose darbuose, pensininkams ir jaunimui).
Siekiant paskatinti pradedančiuosius smulkius verslininkus jiems bus numatytos vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“, be to smulkiesiems bus suteiktos ir vienerių metų „Sodros“ įmokų atostogos.
