Projektas trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime. Lietuvos pramonininkų konfederacija, reikšdama Lietuvos pramonės įmonių ir transporto paslaugas teikiančio verslo nuomonę, nepritaria tokiam siūlymui ir mano, kad tai nepagrįstai lėtins verslo plėtrą ir mažins konkurencingumą.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Erlando Mikėno, degalų akcizo padidinimas būtų rimtas smūgis pirmiausia Lietuvos vežėjams automobiliais. „O tai yra solidus šalies ekonomikos sektorius. Jame dirba daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų, jis sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto. Argi, blogindama sąlygas šiam sektoriui, valstybė nori kenkti pati sau?“. - retoriškai klausia E.Mikėnas.
Ministerijos rengiamame projekte nėra detalizuota, tačiau galima manyti, kad būtent 347 Eur/1000 l dydis, o ne koks kitas dydis, pasirinktas siekiant jį suvienodinti su Lenkijoje taikomu dydžiu. Toks lygio suvienodinimas nėra visiškai tvarus dėl vienos esminės priežasties - valiutų kurso svyravimo.
Didelę dalį dyzelino pardavimų šalyje sudaro Lietuvos ir kitų šalių tranzitinis krovininis transportas. Rinkos dalyvių duomenimis, šis skaičius siekia ne mažiau nei 20 proc. visų dyzelino pardavimų Lietuvoje. LPK skaičiavimais, atitinkamai į biudžetą būtų nesurenkama 90 mln. eurų
Ši suma gali būti dar didesnė, kadangi kitais metais akcizo tarifas dyzelinui didėja Latvijoje, dėl ko Lietuvoje suvartojimas galėtų išaugti, pritraukiant dalį Latvijoje bakus pildžiusio transporto. Šis efektas nebūtų toks ryškus pakėlus akcizą Lietuvoje, nes didesnė dalis degalų pardavimų tektų Lenkijai.
Žemesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse valstybėse yra itin naudingas Lietuvai - degalus nupirkęs ir Lietuvoje mokesčius sumokėjęs krovininis transportas Lietuvoje neužsibūna ir išvažiuoja į kitas valstybes.
Lenkijos ir Lietuvos degalų kainų santykis yra ypač aktualus ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Latvijos krovininio transporto sektoriams, kurie itin jautrūs net ir mažiems degalų kainų skirtumams.
Prieš priimant sprendimą didinti akcizą dyzelinui, būtina tinkamai įvertinti su Lenkijos zloto kurso svyravimu susijusias rizikas, ypač - galimą ženklų Lietuvos degalų pardavimų sumažėjimą, o kartu - ir biudžeto pajamų iš akcizų ir PVM surinkimo mažėjimą, kritus degalų pardavimui Lietuvoje.
„Patirtis Europoje rodo, kad pigesni degalai neturi neigiamos įtakos valstybės biudžetui, pavyzdžiui, analizuojant Liuksemburgo patirtį. Tai pigiausių degalų valstybė regione. Visi vežėjai stengiasi važiuoti pro šią šalį ir pilasi pilnus bakus degalų, o valstybė gauna didžiulę naudą. Įvertinus Lietuvos geografinę padėtį, mes galėtume būti mūsų regiono „Liuksemburgas“.
Lietuva taptų patrauklesnė užsienio vežėjams, didėtų tranzitiniai transporto srautai ir pravažiuojantys sunkvežimiai degalų pas mus piltų gerokai daugiau negu dabar. Deja, norima eiti priešinga kryptimi - didinti degalų kainas, bloginti sąlygas Lietuvos vežėjams“, - sako pramonininkai.