„Iniciatyva dabar yra geležinkelių pusėje. Jie turi tris mėnesius pateikti Europos Komisijai veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį“, – sakė ji.
M. Vestager sakė, kad geležinkelių veiklų – keleivių ir krovinių vežimo bei infrastruktūros – atskyrimas anksčiau buvo svarstomas.
„Susitarimo paieškų metu mes aptarėme daug įvairių sprendimo būdų. Manau, ruožo atstatymas būtų akivaizdžiausias sprendimas, bet gali būti ir kitų.
Anksčiau svarstėme, kad galima būtų atskirti veiklas ir taip išvengti galimų konkurencijos pažeidimų, tačiau šiandien esame kitoje situacijoje“, – sakė ji.
Eurokomisarė pastebėjo, kad Rengės bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai.
„Priežastis, kodėl taip ilgai užtrukome – norėjome išgirsti besiginančią pusę. Viena yra, kaip mes arba ieškovai mato bylą, visai kitaip situaciją gali matyti atsakovai.
Pokalbiai užtruko, nes mes stengėmės, kad visi klausimai būtų atsakyti. Po 2015 metų irgi daug derėjomės. Manau, kad Vyriausybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ turi apsispręsti, ką daryti dabar“, – aiškino M. Vestager.
Ji taip pat pridūrė, kad beveik 28 mln. eurų baudą geležinkeliams tektų mokėti net ir tada, jei būtų susitarta atstatyti Rengės ruožą.
„Tiesa, šiuo metu dar nežinau, ar bus nuspręsta mūsų sprendimą skųsti“, – sakė M. Vestager.
Danijos politikė M. Vestager praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.
„Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, – sakė M. Vestager.
Komisija nustatė, kad išardžius bėgius, Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu.
Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Lietuva baudą gali skųsti Europos Sąjungos teismui.
Baudos sumokėjimas nepanaikina prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusioms šalims tai atveria galimybes reikšti ieškinius dėl patirtos žalos.
Pažeidimo pašalinimo būdus Lietuva turės derinti su Europos Komisija. Briuselio pareigūnai yra raginę „Lietuvos geležinkelius“ išskaidyti įmonės veiklą, bet tam nepritaria nei ankstesnė, nei dabartinė bendrovės vadovybė.
Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo. Bėgiai neatstatyti iki šiol.
