Šių sprendimų iniciatore laikoma antradienį Vilniuje viešinti už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.
Ji praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Už tai skirta beveik 28 mln. eurų bauda.
„Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, – sakė M. Vestager.
Praėjusią savaitę iš eurokomisarės žinių sulaukė ir JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“. Europos Komisija (EK) nurodė, jog įmonė turi sumokėti 250 mln. eurų nuo 2003 metų Liuksemburge nesumokėtų mokesčių.
2016 metų rugpjūtį rekordinės 13 mlrd. eurų nuobaudos sulaukė JAV technologijų bendrovė „Apple“. Tokia suma nustatyta už mokestinius susitarimus Airijoje.
M. Vestager dėmesio neišvengė ir JAV interneto bendrovė „Google“, šį birželį sužinojusi, jog už nesąžiningą apsipirkimo rezultatų rodymą gavo 2,4 mlrd. eurų baudą.
Naujienų svetainė „Quartz“ apžvelgė vienuolika dėmesio vertų EK nuobaudų.
Bauda vienam – priminimas visiems
M. Vestager antradienį Baltijos šalių konkurencijos konferencijoje skaitė pranešimą apie tai, kaip stipresnė konkurencijos priežiūra gali prisidėti prie ekonomikos augimo.
„Europiečiams turėtų būti naudinga ekonomika, kuri veikia palankiai jiems. Tai – ekonomika, kuri kuria darbo vietas, galimybes. Tokioje ekonomikoje gali matyti šviesią ateitį savo vaikams“, – sakė ji.
M. Vestager aptarė kelias neseniai skirtas baudas, pirmiausia – Skandinavijos bendrovei „Scania“
„Prieš kelias savaites Komisija nubaudė „Scania“ 880 mln. eurų bauda už įmonės dalyvavimą kartelyje, dėl kurio buvo stabdomos technologijų inovacijos. Kai pridedi baudas, kurias skyrėme pernai, tada bendra bauda karteliui sunkvežimių sektoriuje sudaro beveik 4 mlrd. eurų.
Tai didžiausia kada nors karteliui skirta bauda. Viena iš priežasčių, kodėl ji tokia didelė yra tai, kad kartelis turėjo įtakos kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje. 9 iš 10 Europoje parduotų sunkvežimių buvo susiję su įmonėmis kartelyje“, – pasakojo eurokomisarė.
Dar vienas M. Vestager pateiktas pavyzdys – bauda „Google“.
„Bauda „Google“ veikia kaip priminimas visoms Europoje veikiančioms bendrovėms, kad svarbu savo dominuojančia padėtimi nesinaudoti ne tik viename rinkos sektoriuje“, – komentavo ji.
Laukia geležinkelių pasiūlymų
Savo pranešime M. Vestager paminėjo ir beveik 28 mln. eurų baudą „Lietuvos geležinkeliams“.
Ji priminė, kad 2008 metais naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ pabandė gauti geresnes pervežimo kainas iš „Latvijos geležinkelių“.
„Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ rado būdą kaip apriboti konkurenciją. Tai padarė beprecedenčiu ir labai fiziniu būdu – išardė Rengės ruožą.
Mes tikėjomės rasti susitarimą su „Lietuvos geležinkeliais“. Tačiau teko skirti baudą ir dabar įmonė turi pateikti savo pasiūlymus, kaip situaciją ištaisyti.
Akivaizdžiausias sprendimas būtų atstatyti Rengės ruožą, bet gali būti ir kitų“, – kalbėjo M. Vestager.
