„Ministerijos parengtas ir Vyriausybei pateiktas įstatymo projektas yra peilis draudimo brokerių rinkai, kuri užtikrina aštrią draudimo bendrovių konkurenciją dėl kainų. Priėmus tokį įstatymo projektą nukentės vartotojai. Prognozuoju, jog didėjančių kainų padarinius visi vartotojai pradės jausti po metų ar dvejų, kai sunyks brokerių rinka, tačiau kelio atgal nebebus“, - pranešime spaudai sako Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis.
Iki šiol draudimo brokerių veikla galėjo užsiimti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys brokeriai, kurie savo profesinę veiklą yra apdraudę ne mažesnei kaip 2 mln. eurų sumai. Pagal ministerijos teikiamą variantą draudimo produktus galės platinti visos finansines paslaugas teikiančios institucijos, tarp jų ir didieji Lietuvoje veikiantys bankai bei kitos institucijos.
„Visų pirma nukentės vartotojai, kurie neteks profesionalių patarėjų ir savo interesų atstovų. Bankų ar kitų finansinių institucijų darbuotojai bus tiesiog pardavėjai, kurie vėliau, įvykus draudiminiam įvykiui ar ginčui su draudiku, jiems nepadės, nepatars ir neatstovaus. Tarkime Kanadoje, bankams draudžiama platinti ne gyvybės draudimo produktus, taip saugant vartotojus“, - pranešime teigia Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos prezidentė Ana Sabaliauskienė.
Asociacijų vadovai bandė atkreipti Finansų ministerijos dėmesį, jog siūlomi pakeitimai iš esmės pakeis ir sugriaus daugiau nei du dešimtmečius kurtą ir sėkmingai veikusią rinką. Be to, teikiant siūlymus, papildančius ES direktyvą, nebuvo atlikti skaičiavimai ir prognozės kas laukia smulkaus ir vidutinio verslo.
„Visomis išgalėmis siekėme, jog vyktų diskusija, būtų keičiamasi argumentais, kalbama skaičių ir faktų kalba, tačiau į ministerijos valdininkus atsimušėme tarsi į sieną“, - teigia asociacijų vadovai.
