Tai pirmadienį Stokholme paskelbė Švedijos akademija.
Elgsenos teorija ekonomikoje nagrinėja žmonių sprendimus rinkoje, remdamasi psichologiniais motyvais.
R. H. Thaleris gimęs 1945 metais Naujajame Džersyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ekonomistas daug metų dirba Čikagos universitete.
Kaip rašoma akademijos pranešime žiniasklaidai, R. H. Thaleris į ekonominių sprendimų priėmimo analizę įtraukė psichologiškai realistiškas prielaidas.
„Nagrinėdamas riboto racionalumo, socialinių prioritetų ir savikontrolės trūkumo pasekmes, jis parodė, kad šie žmonėms būdingi bruožai sistemiškai veikia ne tik individualius sprendimus, bet ir rinkos rezultatus“, – rašoma pranešime.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Švedijos akademijos atstovas R. H. Thalerį pavadino pradininku, kuris sujungė psichologiją ir ekonomiką, ir kurio darbai nutiesė kelią naujai mokslinių tyrimų sričiai.
Šiemet 9 mln. Švedijos kronų (940 tūkst. eurų) sudaranti premija ekonomikoje pirmą kartą įteikta 1969 metais. Ją įsteigė Švedijos centrinis bankas.
Nuo tada iš viso skirtos 49 šios srities premijos. Iki šiol ekonomikos Nobelį yra pelniusi tik viena moteris – Elinora Ostrom (2009 metais).
Pernai Nobelio ekonomikos premija skirta Harvardo profesoriui Oliveriui Hartui ir Amerikoje dirbančiam Suomijoje gimusiam mokslininkui Bengtui Holmstromui už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją.
Nobelio premijos iš viso skiriamos šešiose srityse: chemijos, fizikos, medicinos, literatūros, taikos ir ekonomikos.
