Aplinkosaugos problemomis besirūpinantis Britanijos sosto paveldėtojas Europos Sąjungos remiamoje konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad smarkūs uraganai ir koralinių rifų nykimas yra signalai, raginantys kovoti su klimato kaita.
Pasak jo, kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko atliekų, taigi pasaulis privalo iš „patogaus, (atliekų) išmetimo gyvenimo būdo“ tapti perdirbimo ekonomika.
„Esame labai arti taško, kai bet kurioje laukinėje žuvyje, kurią valgysite, bus plastiko. Plastikas dabar iš tiesų įtrauktas į meniu“, – sakė Charlesas.
Britanijos princas ragino nutraukti perteklinę žvejybą atsisakant „ydingų“ vyriausybinių subsidijų ir skatinant investicijas į tvarius vandenynų ūkius.
„Problemos, su kuriomis susiduriame, yra ne tik didelės, bet ir sisteminės bei tarpusavyje susijusios“, – teigė jis.
Pasak princo, tas problemas įmanoma išspręsti tik bendradarbiaujant vyriausybėms, stambiems verslams, daugiašalėms agentūroms, mokslininkams ir nevyriausybinėms organizacijoms.
„Reikia ryžtingų veiksmų“, – pareiškė jis.
Princas Charlesas sakė esąs itin sunerimęs dėl šiltėjančių vandenynų; šis reiškinys padėjo susiformuoti daugybei smarkių uraganų ir sunaikino koralinių rifų, kurie yra dviejų penktadalių visų jūrinių rūšių buveinės.
Jis pabrėžė, kad nebegalime vadintis racionalia civilizacija, „jei precedento neturintis katastrofiškų uraganų stiprumas nėra smarkiausias signalas mums pabusti“ ir kovoti su klimato kaita. Po anksčiau šiemet Karibų regioną ir pietinę JAV pakrantę nusiaubusių uraganų mokslininkai pripažino, kad šiltėjantys vandenynai išgarina daugiau drėgmės, dėl to kyla daugiau liūčių, ir audros tampa daug stipresnės.
Pirmą savo kalbą apie aplinkosaugos problemas Charlesas pasakė dar 1968-aisiais, o po to dar daugybę kartų pasisakė prieš klimato kaitos skeptikus.
Jis ir pats demonstruoja aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Pasak princo atstovų, ant dviejų jo namų sumontuotos saulės baterijos, o jo automobilis „Aston Martin“ yra varomas mažiau kenksmingu bioetanoliu, pagamintu iš „vyno atliekų ir sūrio darymo išrūgų“.
Per konferenciją „Our Ocean 2017“ ES pažadėjo skirti 550 mln. eurų tokioms priemonėms, gerinančioms vandenynų būklę, kaip plastikinių atliekų mažinimas ir didesnis jūrų tyrimų finansavimas.