Tarp 300 daugiausia darbuotojų turinčių šalies įmonių įstaigų ir organizacijų per 30 verčiasi mažmenine ir didmenine prekyba, rodo „Sodros“ duomenys.
Tarp jų yra ne tik didžiausi maisto ir kasdienio vartojimo prekių prekybos tinklai. Tarp tokių yra statybos ir apdailos prekių parduotuvės, vaistinių tinklai, degalinės, drabužių, buities prekių parduotuvės.
Didžiausias vidutinis atlyginimas tarp visų šitų įmonių mokamas bendrovėje „Circle K Lietuva“, kuri valdo anksčiau „Statoil“ vadintas degalines. Rugpjūčio mėnesį jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai po 1049 Eur neatskaičius mokesčių (vidurkis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į visą mėnesį dirbusių duomenis, o, pvz., sergantys, esantys vaiko priežiūros atostogose ar pan. neįtraukiami).
Su 1015 Eur dydžio atlyginimų vidurkiu nedaug atsiliko bendrovė „Felit“, valdanti „Ikea“ baldų ir namų apyvokos prekių parduotuvę Vilniuje.
Tiesa, minėtose įmonėse darbuotojų yra kone 20 kartų mažiau nei didžiausioje „Maxima LT“. 15,1 tūkst. jos darbuotojų rugpjūtį vidutiniškai uždirbo po 567 Eur „ant popieriaus“. Tai kur kas mažiau nei 946 Eur, kuriuos uždirbo beveik 1,6 tūkst. „Lidl Lietuva“ darbuotojų.
Tačiau, pvz., „Iki“ parduotuves valdanti „Palink“ turi per du kartus daugiau darbuotojų nei ją perkanti „Rimi Lietuva“ (6,8 tūkst. prieš 3,1 tūkst.), tačiau abiejuose tinkluose darbuotojų atlyginimų vidurkis skiriasi vos 2 Eur ir yra beveik 600 Eur.
Įdomu ir tai, kad dėvėtais drabužiais prekiaujanti „Humana“ turi tik kiek daugiau darbuotojų nei žinomų prekių ženklų drabužiais prekiaujanti „Apranga“. Tačiau atlyginimų vidurkiai – 880 Eur ir 796 Eur – skiriasi nemažai. Gal kiek netikėtai, bet vidutiniškai daugiau uždirba dėvėtų, o ne naujų drabužių pardavėjai.
Didžiausi atlyginimų vidurkiai tarp trisdešimties didžiausių prekybos įmonių buvo tarp vaistų pardavėjų – čia atlyginimai viršijo vidutiniškai 900 Eur.
„Sodros“ duomenis, Lietuvoje yra beveik 63 tūkst. parduotuvių pardavėjų.
Skirtingi vidurkiai nieko nerodo?
„Prekybos sektoriaus įmonės, ypatingai jei tai prekybos tinklai, įdarbina daug darbuotojų, iš kurių didžioji dalis yra aptarnaujantis personalas, pardavėjai, kasininkai, sandėlininkai ir pan. Tokios pareigoms atlikti nereikalinga labai aukštos kvalifikacijos.
Siekdami derinti mokslą ir darbą dažnai pardavėjais laikinai įsidarbina jauni žmonės. Tad, logiška, kad ir atlyginimai tokių pareigybių skiriasi nuo bankinio ar IT sektorių, kur reikalinga aukšta kvalifikacija ir specifiniai įgūdžiai“, – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, skirtumai tarp pačių prekybininkų atlyginimų vidurkių išryškėja lyginant skirtingo dydžio įmones.
„Administracijoje dirbantys žmonės gauna aukštesnius atlyginimus, tačiau tokių pareigybių įmonėje yra daug mažiau nei, pvz., kasininkų ir pardavėjų. Kuo didesnė įmonė, tuo gali būti mažesnis darbo užmokesčio vidurkis, nes aritmetinis vidurkis bus mažesnis, kuo daugiau žemesnės kvalifikacijos darbuotojų.
Vis dėlto reikia pastebėti, kad norint lyginti atlyginimus, tą reikią daryti lyginant tokių pat pareigybių atlyginimus skirtingose įmonėse, o ne bendrus vidurkius. Didelių skirtumų prekybos sektoriuje tarp pareigybių tikrai nėra ir negali būti, nes yra akivaizdus darbuotojų trūkumas“, – tikino pašnekovas.
Ne visi siekia mokėti daugiausia
„Analizuodami „Sodros“ skelbiamus vidurkius mes tik darome prielaidas, nes nematome detalios informacijos ir nelyginame konkrečių pareigybių atlyginimų tarpusavyje. T. y. turėtume lyginti kasininkus su kasininkais, parduotuvės vadovus su parduotuvės vadovais ir pan.
Vidurkiui įtakos turi tiek konkretūs mokami atlyginimai, tiek tam tikrų pareigybių dalis bendrame įmonės darbuotojų skaičiuje. Jei vienoje įmonėje žemiausios grandies darbuotojų bus, tarkime, 30 proc., o kitoje – 40 proc., akivaizdu, kad jų atlyginimai skirtingai įtakos bendrą įmonės atlyginimų vidurkį“, – komentavo direktorė.
Jos teigimu, atlyginimų skirtumus tarp tiesioginių konkurentų lemia ir kiekvieno jų pasirinkta atlygio politika. Esą visame civilizuotame pasaulyje įmonės dalyvauja darbo užmokesčio tyrimuose ir stebi, kaip jie atrodo lyginant su konkurentais, tačiau tikrai ne visi siekia mokėti didesnius atlyginimus nei rinkos vidurkis.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju „Lidl“ išsiskiria tarp konkurentų, tačiau šis tinklas nuo pat pradžių akcentavo savo atlygio politiką ir aiškiai įvardino, kad ketina mokėti daugiau.
Jei lyginsime skirtingo pobūdžio prekybos tinklus, pavyzdžiui, „Kesko Senukus“ su „Maxima“, „Palink“ ar kitais, neabejoju, kad skiriasi pareigybių struktūra. „Senukų“ prekybos salėje rasime ne tik kasininkus, bet ir nemažą skaičių konsultantų.
Vaistinių tinklai turi itin daug specifikos, pas juos dirba atitinkamą specializaciją, išsilavinimą turintys darbuotojai, dėl to jų lyginti su kitais, manau, apskritai nederėtų“, – apibendrino pašnekovė.
