Darbininkai iš trečiųjų šalių kai kurioms šalies ūkio šakoms kone gyvybiškai svarbūs, todėl verslininkai labai jautriai reaguoja į bet kokius pokyčius.
„Jūs net negalite įsivaizduoti, kaip mums trūksta vairuotojų–ekspeditorių. Transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos biudžetą yra pirmas visoje Europos Sąjungoje, tačiau mes negalime vykdyti ne tik plėtros, bet paprasčiausia negalime net išleisti visų vilkikų dėl masinio vairuotojų trūkumo“, – atviravo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Jis teigė, kad darbuotojai iš užsienio transporto sektoriui yra labai svarbūs: „Nematome kito kelio kaip tik atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Darbuotojų trūkumo problema yra didžiulė visoje Europos Sąjungoje, ji yra įsisenėjusi ir kol kas nesprendžiama.“
„Būna pakilimų ir nusileidimų, bet kai yra pakilimas, darbuotojų trūksta visada, nes itin suaktyvėja statybos. Šiuo metu po truputį įsisiūbuoja ES parama, iš kitos pusės – nesustoja emigracija, todėl kvalifikuotų specialistų trūkumas labai jaučiasi ir jis dar bus juntamas apie tris metus.
Musų specialistai linkę išvažiuoti į užsienį, be jokios abejonės, dėl kelis kartus didesnių atlyginimų“, – sako jis.
Išsigelbėjimo ratą metą užsieniečiai
Šią savaitę Migracijos departamentai pranešus, kad nuo spalio 2 d. prašymai dėl vizų išdavimo departamente nebus priimami, verslas sunerimo ir puolė aiškintis, kaip bus su darbininkų iš trečiųjų šalių įdarbinimu ir daugkartinių vizų išdavimu.
Departamento pranešime buvo pažymėta, kad vizų prašymai nebus priimami dėl žmogiškųjų išteklių stokos.
A. Raščius pažymėjo, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių statybų sektoriuje yra svari pagalba, todėl bet kokie pokyčiai neramina.
„Yra įmonių, kurios netgi labai daug jų įdarbina, pavyzdžiui, ukrainiečių, yra tokių, kurios tik šiek tiek, bet bendrai paėmus, tai yra gana svarbi dalis, uždengianti darbo jėgos trūkumą.
Jeigu kalbėtume apie ukrainiečius, įmonių patirtis yra tokia, kad ukrainiečių našumas yra didelis, jie gal turi mažiau nepagrįstų lūkesčių, nori dirbti, kabinasi, todėl įmonės nori juos įdarbinti“, – teigė jis.
„Į bet kokius pakitimus reaguojame jautriai, nuolat sekame departamento naujienas. Mums buvo paaiškinta, kad jie tiesiog pertvarko savo darbo veikimą. Matysime, kaip bus, dabar bijau kažką pasakyti, bet, kaip suprantu, Migracijos departamentas nusiima nuo savęs šiek tiek darbo ir priims tik sprendimus, o teritoriniai skyriai atliks tą juodą darbą“, – sakė E. Mikėnas.
DELFI kreipusis į Migracijos departamentą, jo direktorė Evelina Gudzinskaitė patikino, kad užsieniečiai ir toliau galės teikti prašymus dėl vizų, tačiau tai galės daryti tik Vyriausiuose policijos komisariatuose.
„Lietuvos teritorijoje vizų prašymai yra priimami keturiose vietose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos migracijos tarnyboje policijoje ir Migracijos departamente Sapiegos g.
Dabar pusę to laiko, kurį jos praleidžia skirdamos prašymų priėmimui, galės panaudoti sprendimų priėmimui. Tokia paprasta logika“, – aiškino ji.
Išduoti vizas stipriai vėluoja
E. Mikėnas teigė nesuprantantis, kodėl Lietuvoje užsieniečių įdarbinimo procesas toks ilgas ir sudėtingas.
„Mūsų kaimynai – Lenkija pasinaudojo situacija – konfliktu Ukrainoje ir plačiai atvėrė duris Ukrainos piliečiams. 2016 m. Lenkijoje buvo įdarbinta apie 1,5 mln. ukrainiečių. Jūs įsivaizduojate, kokie tai skaičiai. Ir jie įdarbina juos per dvi savaites, o mes tesugebame per 2–3 mėnesius. Jie negali tiek ilgai laukti čia darbo, todėl geriau važiuoja į Lenkiją, kur jau po dviejų savaičių gali dirbti.
Mes jau išsikovojome, kad jiems nereikėtų Darbo biržos leidimo, kadangi vairuotojai įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, bet vis tiek situacija Lietuvoje yra labai sudėtinga. Manau, kad tą sistemą reikia absoliučiai keisti“, – sako jis.
E. Gudzinskaitė pažymėjo, kad patikrinus statistiką, daugelis užsieniečių teikia prašymus dėl vizų būtent Migracijos departamente, o ne tarnybose, įsikūrusiose policijos komisariatuose, todėl sprendimu nebepriimti prašymų dėl vizų Migracijos departamente tikisi pagreitinti vizų išdavimą.
„Procesas turėtų tapti greitesnis. Tikiuosi, kad sugrįšime prie tų 15 d. vizos nagrinėjimo termino, nes viza turi būti išduota per 15 dienų. Realiai tik išimtinais atvejais gali būti pratęstas terminas.
Dabar mes vėluojame vidutiniškai apie dvi su puse savaites“, – pripažino ji.
DELFI primena, kad šią savaitę Migracijos departamentas sulaukė itin daug kritikos ir dėl kelių sprendimų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu bei galimu informacijos nutekinimu.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patvirtino, kad dėl spragų migracijos sistemoje į šalį yra patekusių nedraugiškų ir su terorizmu siejamų žmonių.
Antradienį Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas išreiškė pasiūlymą likviduoti Migracijos departamentą.
E. Gudzinskaitė apie tai komentuoti atsisakė. „Politinių sprendimų nekomentuosiu. Nežinau, ar toks ministro sprendimas susijęs ir su žmogiškaisiais ištekliais, nenoriu komentuoti“, – sakė ji.
Pigesnė darbo jėga?
Šią savaitę viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ išplatino naujausią verslumo tendencijų apžvalgą, kurioje išryškėjo, kad darbuotojų trūkumas – išties viena pagrindinių kliūčių verslo plėtrai.
Apžvalgoje taip pat pažymėta, kad ribota ir brangi darbuotojų samda – plėtrą stabdantys ir pelną tirpdantys veiksniai, taigi darbuotojai iš trečiųjų šalių verslui išties yra viena išsigelbėjimo priemonių.
A. Raščius pripažįsta, kad kai kuriais atvejais tokie darbininkai yra mažiau apmokami, nors pabrėžė, kad teigti, jog visi jie apmokami žemiau, tikrai negalima.
„Sunku apibendrinti, bet jei fokusuosimės į ukrainiečius, jeigu jie net nėra apmokami pigiau, kainos ir kokybės santykis vis tiek yra geresnis dėl didesnio jų našumo. Įmonės bet kokiu atveju dėl to išlošia“, – sako jis.
Savaime suprantama, norime Lietuvos žmonių, kadangi su jais yra paprastesnis kontaktas, juos lengviau rasti, nes yra atvejų, kai užsieniečiai dingsta, palieka žalas ir transporto įmonėms sudėtinga juo pagauti. Bet mums nesvarbi nei tautybė, nei politinės pažiūros. Mums reikalingi žmonės, kurie atvažiuotų dirbti ir neieškotų lengvos duonos ar tas lėšas norėtų užsidirbti sukčiavimais.“
Jis taip pat nemano, kad milžinišką darbuotojų trūkumą transporto sektoriuje apskritai gali lemti atlyginimai.
„Kaip manote, ar 50–70 eurų atlyginimas į rankas per dieną yra mažas? Atlyginimai, tiksliau mėnesio pajamos sudaro 1500–3000 eurų su komandiruotpinigiais. Vietiniais keliais važinėjantys gali užsidirbti nuo 1000 eurų, tarptautiniais – iki 3000 eurų.
Darbuotojų taip trūksta, nes niekas jų neruošia. Sovietiniais laikais jų paruošdavo armija, dabar mes deramės su Krašto apsaugos ministerija, kad būtų ruošiami jaunuoliai tarnybos metu. Taip, tai sunki profesija, pavojingas darbas. Be to, gana laikinas, nes 10–15 metų atidirbę vairuotojai nori sėslumo, pabūti su šeimomis, anūkais, todėl renkasi vietinius pervežimus“, – pasakojo E. Mikėnas.
Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę iš užsienio atvykusių darbuotojų.
Šiemet į Lietuvą atvyko maždaug 9 tūkst. darbuotojų iš Ukrainos.
Ukrainiečius į Lietuvą vilioja didesni atlyginimai: Ukrainoje vidutinis atlyginimas po mokesčių yra apie 250 eurų, o Lietuvoje – daugiau nei 600 eurų.
