Antradienį vykusioje SEB banko surengtoje konferencijoje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda diskutavo su V. Šapoka ir Ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi apie Lietuvos ekonomikos problemas ir prognozes.
G. Nausėdos klausimas išryškino, kad nei V. Šapoka, nei M. Sinkevičius nepritartų progresinių mokesčių įvedimui Lietuvoje.
„Dabartiniu momentu įvedus progresinius mokesčius, tikėtina, kad žala nusvertų galima naudą. Tai užprogramuota mūsų žmonių pajamų struktūroje. Pasakykite, koks procentas Lietuvoje uždirba daugiau nei 4000 eurų, – kreipėsi V. Šapoka į susirinkusiuosius.
Salėje pasigirdus įvairiems atsakymams, kurie svyravo apie kelis procentus, jis pateikė teisingą – 0,8 proc. žmonių.
„Taigi tikėtis, kad progresiniais mokesčiais surinksime kur kas daugiau pajamų ir išspręsime skurdo bei pajamų nelygybės klausimą, yra tik iliuzija, simbolis, nieko daugiau“, – sakė jis.
Negaliu būti su dviem kepurėmis vienu metu. Norėčiau kaip socialdemokratas matyti tą progresyvumą, bet jeigu tas pasiūlymas privers kūrybingus žmones Lietuvoje pamoti ranka ir išvažiuoti kitur, tai nemanau, kad verta“, – sakė M. Sinkevičius.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad progresyvumas gali kilti „iš apačios“, t. y. sumažintus darbo jėgos apmokestinimą, jį galima kompensuoti kone ir taip neišvengiamu NT mokesčiu arba automobilių mokesčiu. Tačiau ministrai taip pat nemano, kad tai padėtų išspręsti didžiulį Lietuvos skaudulį – pajamų nelygybę.
„NT ir automobilių mokesčių įvedimas – ar tai tikrai išsprendžia problemą? Ar tikrai įvyksta persiskirstymas tarp daugiau pajamų turinčių ir galbūt daugiau turto turinčiųjų, – klausė V. Šapoka.
– Jei pažiūrėsime į fizinių asmenų NT struktūrą, ji yra kitokia nei vidutinė Europos Sąjungoje, nes ji dažnai sukoncentruota būtent į gyvenamosios paskirties būstą arba tai yra nuomos rinkos dalis.
Jeigu tikrai būtų visuotinis NT apmokestinimas, iš esmės gautume labai nedideles įplaukas, nes sukaupto NT turto vertė nuo ES vidurkio skiriasi trečdaliu, todėl jei norime turėti bent kiek reikšmingesnes mokestines pajamas arba tokį vidurkį, koks yra ES, turėtume įvesti trigubai didesnį NT mokestį nei ES“, – pažymi V. Šapoka.
M. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad jei ant svarstyklių atsidurtų abu šie mokesčiai, veikiausia labiau palaikytų automobilių mokestį, nes jis susijęs su gamtos tarša.
Tačiau V. Šapoka nesutiko: „Jeigu kalbėtume apie ekologinį mokestį, tai vėlgi jį reikėtų įvesti senesniems automobiliams. Tai šiuo atveju vėlgi į tą ratą galėtų pakliūti tie žmonės, kuriems ir reikia padėti.
Didžiausia Lietuvos problema – skurdas, bet tokios priemonės neturėtų nieko bendro su skurdo mažinimu“, – sakė V. Šapoka.
