Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ rodo, kad užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus: didelė dalis valstybės ir Europos Sąjungos (ES) investicijų skiriama ne tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams.
2007–2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Nepaisant to, Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam žmogui yra 26 vietoje arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių.
„850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms“, – teigia Audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Tad, pasibaigus finansavimui, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst.
„ Audite pažymima, kad savivaldybės, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti „minkštąsias“ priemones: bendradarbiauti su jais ir konsultuoti, t. y. rengti renginius ir dalyvauti juose, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. Tai yra efektyvu ir nereikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau to nedaro didžioji dauguma (77 proc.) savivaldybių, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja per 88 proc. savivaldybių.
Nuo Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) atsiradimo praėjo daugiau kaip 23 metai, valstybė į 7-ių LEZ infrastruktūrą investavo per 40 mln. Eur, bet iki 2016 m. pabaigos vis dar buvo nenaudojama 74 proc. visos jų veiklai skirtos teritorijos. Audito ataskaitoje pažymima, kad, steigiant šias zonas ir nustatant jų teritorijų ribas, nebuvo pakankamai įvertinta jų vieta, parinktų sklypų paskirtis ir užterštumas.
Valstybės auditoriai rekomenduoja Vyriausybei sukurti aiškia vizija ir nuosekliais tikslais grįstą tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką, nustatyti prioritetinius verslo sektorius. Ūkio ministerijai – užtikrinti LEZ valstybinį valdymą ir priežiūrą, tobulinti tiesioginių užsienio investicijų finansinės pritraukimo priemonės administravimą, siekiant atsekamumo ir nuoseklumo.
Vidaus reikalų ministerijai – užtikrinti efektyvesnį ES investicijų naudojimą regionuose, specializaciją pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis, o regionų planavimą derinti su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais.
