Prekybininkai tikina nieko blogo nedarantys, esą policija painioja jų verslo ir asmeninius pinigus, skirtus, pvz., atostogoms. Galiojančios taisyklės, kaip nurodo ir Mokesčių inspekcija, esą tik rekomenduoja šiuos pinigus laikyti atskirai.

Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Audrius Vaskela DELFI pasakojo, kad rugsėjo mėnesį atsitiktinėmis dienomis pareigūnai apsilankė Vilniaus Kalvarijų ir Halės turgavietėse.

Anot viršininko, iš viso buvo patikrinta per 10 prekybos vietų, kuriose pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomas naudojimasis kasos aparatu.

„Situacija yra labai įvairi, prekybos vietose oficialiai neapskaitytų pinigų kiekis sudarė nuo 33 proc. iki 94 proc. Taip pat norime pabrėžti, kad neapskaitytų pinigų buvo aptikta didžiojoje daugumoje patikrintų prekybos vietų.

Patikrinimų rezultatai patvirtina keltas prielaidas, kad prekyba turgavietėse vykdoma pažeidžiant įstatymus, dalis gaunamų pajamų yra oficialiai neapskaitoma ir nuo jų nėra sumokami privalomi mokesčiai, kas sukuria vadinamą „šešėlį“.

Tai patvirtina, kad buvo tinkamai identifikuota rizikinga ūkio šaka, kur nukenčia valstybės interesai, kas suponuoja būtinybę taikyti plataus pobūdžio įvairių valstybės institucijų bendras kompleksines priemones, kurios apimtų prevenciją, mokestinių sankcijų taikymą, administracinį bei baudžiamąjį persekiojimą“, – komentavo A. Vaskela.

Anot jo, vienas iš valstybės prioritetų yra kova su „šešėliu“.

„Tokią neteisėtą veiklą lemia įvairūs faktoriai, vienas kurių yra galimybė gauti pajamas grynais pinigais, taip palengvinant jų neapskaitymą oficialioje buhalterijoje. Labiausiai tai būdinga mažmeninei prekybai, kur atsiskaitoma daugiausia grynaisiais, yra didelis vartotojų skaičius ir cirkuliuoja didelė piniginė apyvarta.

Taigi prekyba turgavietėse yra viena rizikingiausių ūkio sričių, žiūrint per galimybės gauti pajamas ir nuo jų nesumokėti priklausančių mokesčių, prizmę“, – aiškino pareigūnas ir pridūrė, kad policija ir ateityje vykdys tiek viešus, tiek neviešus veiksmus, kurie leistų kovoti su „šešėliu“ tiek prekyboje, tiek kitose ūkio šakose.

Grynieji turguje – šeimos kelionei

Tikrinti Kalvarijų turgaus prekiautojai buvo nustebinti pareigūnų vizito. Jie tikina, kad nieko blogo nedarė ir turi paaiškinimų, kodėl buvo grynųjų pinigų neatitikimų.

„Buvau šokiruotas. Staiga prisistatė kažkokie vyrai, parodė pažymėjimus, ėmė kratyti, liepė parodyti piniginę. Ruošiausi šeimos kelionei, turėjau grynų pinigų. Tai jie tuos pinigus privertė mane „įmušti“ į kasą. Išsigandau. Aš savo asmeninę piniginę visuomet nešiojuosi su savimi. Čia visi taip daro, nes mes savo asmeninius daiktus laikome šalia savęs.

Kodėl jie nepaskaičiavo, kiek mėsos atsivežiau tą dieną, kiek jos buvo patikrinimo metu likę. Tada įvertinę kokia kilogramo kaina, būtų paskaičiavę, koks kiekis pinigų turi būti kasoje. Esu sąžiningas, man taip dar nėra buvę“, – sakė mėsa prekiaujantis prekybininkas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.

„Mane tikrino antrą dieną. Klausė, kiek turiu grynų pinigų. Iš kur man žinoti, kiek aš turiu piniginėje pinigų, juk aš neturiu laiko kas penkias minutes skaičiuoti, kiek jų turiu. Aš jau iš kitų pardavėjų žinojau, kad geriau su savimi neturėti asmeninių daiktų, kitaip teks į kasą savus pinigus įnešti. Tai pas mane neatitikimų nerado“, – tikino vištiena ir jos gaminiais prekiaujanti moteris.

Kitas pardavėjas Antanas svarstė, kad policija taip elgiasi norėdama sumenkinti turgaus prekeivius:

„Mes mokame mokesčius Lietuvoje ir išlaikome savo šeimas, neprašydami iš valstybės pagalbos. Gal valstybei geriau, kai yra daug vargingai gyvenančių jos piliečių, stovinčių savivaldybėse su prašymais gauti kompensacijas ar darbo biržoje prašydami pašalpų?“

Pardavėja Danutė piktinosi, kad valstybės institucijos žiūri ne ten, kur turėtų žiūrėti.

„Manau, kad policija ir kontroliuojančios institucijos turėtų labiau pasidomėti asmenimis, kurie prekiauja turgavietės prieigose. Ten jie prekiauja „nuo žemės“, nehigieninėmis sąlygomis, neturi jokių leidimų prekiauti, nemoka mokesčių nei Vilniaus miestui nei turgaviečių administracijai, teršia šaligatvius, miesto veidą, tačiau kažkodėl niekam jie neužkliūna ir niekas jų netikrina ir jokių sankcijų netaiko“, – kalbėjo pardavėja Danutė.

Kalvarijų turgų valdančios bendrovės „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė situaciją pakomentavo taip:

„Mūsų administruojamoje turgavietėje kelis kartus per mėnesį prekybininkus tikrina įvairios valstybinės institucijos. Tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Metrologijos tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, policija. Prekybininkai yra pripratę prie gausybės patikrinimų, o kadangi jie dažni, verslininkai stengiasi tvarkytis atsakingai. Už rastus pažeidimus verslininkai, smulkieji prekybininkai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“

Piktinasi metamais įtarinėjimais

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tikino, kad jos vadovaujama organizacija pasisako už skaidrų ir sąžiningą verslą, gina ir atstovauja skaidriems ir teisėtiems smulkiųjų verslininkų interesams.
Zita Sorokienė

„Būčiau neteisi teigdama, kad, turgavietėse prekiaujantys smulkieji verslininkai visiškai išvengia pažeidimų. Be abejo, jų pasitaiko, tačiau, tai nėra dažni atvejai. Mūsų informacija rodo, kad pažeidimų skaičius Lietuvos turgavietėse tikrai nedominuoja palyginti su kitose prekybos rinkose nustatomais pažeidimais. Nedominuoja nei skaičiumi, nei verte“, – komentavo pirmininkė.

Anot jos, pvz., Kalvarijų turgavietėje vienu metu prekiauja bemaž 1 tūkst. prekiautojų. Per patikras, kurios neretai trunka po kelias dienas, pažeidėjų nustatoma nedaug:

„Man atrodo, „šešėlio“ sąvoką primesti tik smulkiam verslui ir turgavietėms nėra nei teisinga, nei pagrįsta. Ypač kai tokiu pagrindu siekiama apsunkinti smulkiojo verslo sąlygas arba jį apmokestinti.“

Anot Z. Sorokienės, prekiautojai pasakojo, kad pastarasis patikrinimas Kalvarijų turguje vyko labai įtemptoje aplinkoje. Esą stebint pirkėjams, pareigūnai reikalavo atidaryti rankines, pinigines, ir jose rastus pinigus reikalavo įmušti į kasą.

„Asociacijos manymu, pareigūnai taip daryti neturėjo teisės, nes asmenims, besiverčiantiems individualia veikla turgavietėse, kasos aparatų naudojimo taisyklės yra supaprastintos, tik rekomendacinio pobūdžio. Jei pareigūnai to nežinojo, tai manytina, kad jie savo klaidą atitaisys, tačiau jei žinojo ir taip elgėsi tai galimai patys pažeidė teisės aktus ir viršijo savo įgaliojimus“, – aiškino pirmininkė.

Jos teigimu, pareigūnai galėtų iš anksto įspėti apie būsimus veiksmus registruodamiesi patikrų žurnaluose, naudoti kontrolinius klausimynus.

Z. Sorokienė svarstė, kad naujausi patikrinimai gali būti susiję su valdžios planais nuo 40 tūkst. Eur iki 20 tūkst. Eur sumažinti ribą, kada leidžiama prekiauti su verslo liudijimais. Esą valdžia taip bando dikredituoti tokiems planams nepritariančius smulkiuosius.

Kada privalomi kasos aparatai

Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad elektroniniai kasos aparatai yra privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis.

Kasos aparatų naudojimo taisyklėse nurodyta, kad individualia veikla besiverčiančiam gyventojui kasos aparatu apskaitytus pinigus rekomenduojama laikyti kasos aparato stalčiuje arba kitoje vietoje, tačiau atskirai nuo asmeninių pinigų (nelaikyti vienoje piniginėje, dėžutėje ir panašiai).

Be to, individualia veikla besiverčiantis gyventojas privalo “registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“.

Kasos aparatų nereikia:

  • individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką;
  • gyventojams, kurie per paskutinius 2 m. pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 mėn.
  • gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 d. ar 2 d. per savaitę.

Statistikos departamento duomenimis, šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2017 m. antrąjį ketvirtį siekė 95 mln. Eur ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 14,2 proc. to meto kainomis.

Prekybos apyvarta maisto produktais buvo 36,6 mln. Eur, o nemaisto produktais – 53,4 mln. Eur.

Šalyje 2017 m. antrąjį ketvirtį veikė 103 turgavietės. Veikiančiose turgavietėse buvo 28,2 tūkst. prekybos vietų. Prekybos vietų užimtumas turgavietėse 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 55,4 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (558)