Taip institucijos siekia mažinti vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių - dalies darbo užmokesčio mokėjimą vadinamuosiuose „vokeliuose“. Tikimasi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.

„Sodros“ duomenimis, nuo metų pradžios, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio sumažėjo įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA). Tokių įmonių sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.

Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Vis dėlto mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.

Išsamesnius duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus galima rasti paspaudus šią nuorodą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)