Nuo 2006 m. veikianti įmonė, dabar daugiausiai prekiauja įvairaus dydžio ir dizaino pirtimis, pavėsinėmis ir kubilais, tačiau viskas prasidėjo nuo sunkaus darbo Didžiojoje Britanijoje.

„Išvažiavome į užsienį užsidirbti pinigų. Pradėjome dirbti vienoje Anglijos bendrovėje, kurioje gaminome pavėsines. Darbas buvo nelengvas, tekdavo 5 val. ryto važiuoti 100 km. iki darbo, o baigus jį, apie devintą – dešimtą atgal namo. Tačiau toks darbas patiko, užsikabinome, pamatėme, kad tikrai yra paklausa tokiam produktui“ – pasakoja kompanijos „Pavėsinės“ direktorius Š. Latakas. Pasak jo, pirmus dvejus metus viskas sekėsi labai neblogai, darbo buvo, o ir alga negalima buvo skųstis, tačiau vėliau teko nudegti.

„Užsakymų būdavo daug, sėkmingai gaminome, viskas buvo labai gerai, bet vėliau įmonę pradėjo slėgti didelės skolos ir teko iš tos veiklos pasišalinti“, – atsimena vyras.

Į Lietuvą sugrįžo per krizę

„Iš Anglijos grįžome 2008-aisiais per patį krizės įkarštį. Turėjome medžiagų, įrankius, darbuotojus, todėl nebuvo kur dėtis, reikėjo pradėti gaminti“, – pasakojo Šarūnas.

Pasak įmonės direktoriaus, Lietuvoje teko viską pradėti nuo nulio. Ieškoti naujų klientų, partnerių, dalyvauti įvairiose mugėse ir parodose, nes būtent toks marketingas geriausiai tiko prekiaujant tokio pobūdžio produkcija.

„Tas principas, kai klientas suranda kitą klientą, arba iš lūpų į lūpas mums labai tiko ir tokiu būdu užsiauginome savo auditoriją. Ir dabar galiu pasakyti, kad pradėjus dirbti Lietuvoje per krizę, jos tiesiog nepajautėme, nes nežinojome ką reiškia krizė“, – sako pašnekovas.

Dabar pirteles gaminanti įmonė savo produkciją teikia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalims.

„Didelė paklausa yra toje pačioje Anglijoje, taip pat Airijoje, Prancūzijoje, šiek tiek mažesnė – Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, nes jų rinka jau ir taip yra perpildyta“, – sako verslininkas.

Lietuviai perka, bet ieško kuo pigiau

Š. Latakas sako, kad Lietuvoje paklausa yra jaučiama, tačiau visgi didžioji dalis, 70 proc. jų gaminamos produkcijos, keliauja į užsienio rinką.

„Paklausa pas mus tikrai yra, bet reikia atrasti tą „gyslelę“ ko žmogus nori. Pavyzdžiui kai rodome per parodas, lietuviai linkę kopijuoti, pamato, kad va jam gerai einasi, šitas produktas geras ir mes taip darykime. Bet tada, kai viskas vienoda pirkėjai nežino iš ko pasirinkti“, – pasakoja verslininkas.

„Lietuviai „nuolaidų vergai“. Jie pirmiausia žiūri į kainą, ar yra kokia taikoma akcija ir tik tada į pačią kokybę ir inovatyvumą, o užsienyje žmonės jau labiau renkasi kokybę nei kainą“, – sako verslininkas. Pasak jo, pirčių kainos prasideda nuo 5000 Eur. ir baigiasi 7500 Eur.

„Viskas priklauso nuo komplektacijos ir pirtelės dydžio, bet kaina, mano nuomone, nėra labai didelė. Mes leidžiame klientui pasirinkti tokį produktą, kokio jis nori. Pateikiame pradinį variantą ir po to jau žmogus renkasi ir derina, ko jam reikės. Stengiamės gaminti kuo kompaktiškesnius produktus, kad vienoje vietoje be pačios pirties būtų ir dušas, ir židinys, ir pavėsinė, kurioje galima būtų pailsėti“, – sako pirtis gaminančios įmonės direktorius.

Pirčių kompleksas
Foto: Asmeninis archyvas

Ne visada kokybiška mediena

Verslininkas pasakoja, kad 80 proc. jų naudojamos medienos – iš Lietuvos miškų, tačiau kalbant apie dailylentes, tenka pripažinti, kad lietuviai nesugeba pagaminti kokybiškos medžiagos, todėl tenka siųstis iš Švedijos.

„Lietuvoje, galbūt, trūksta ir tam tikros žaliavos, nes yra reikalinga mediena iš tam tikrų miškų, o iš švedų mes gauname visada ta pačia kokybę. Gal čia dėl kultūros, nes jie visai kitaip darbuojasi, o pas mus 1-2 kartus gausime gerą kokybę, trečią kartą jau pusėtiną, o ketvirtą visai nenaudojamą“, – pasakojo Šarūnas.

Kitas aspektas, pasak verslininko, kodėl didžioji dalis medienos yra iš Lietuvos – užsisakytą medieną galima grąžinti.

„Mes pjauname, darome, viskas tvarkoj, tačiau kas netinka, pagal sudarytas sutartis galime grąžinti, o Švedijoje taip nedaroma, tačiau ten yra aukštesnė kokybė ir visada gausi tai ką užsisakai, žinoma ir už didesnę kainą“, – sako vyras.

Sunku surasti kvalifikuotų darbuotojų

„Dabar pas mus dirba 28 nuolatiniai darbuotojai. Anksčiau jų skaičius keisdavosi pagal sezoniškumą, tačiau dabar, kai žiemos nebėra tokios atšiaurios, gamyba vykdoma visais metų laikais“, – sako verslininkas.

Nors Lietuva ir garsėja kaip darbščių žmonių kraštas, tačiau, pasak įmonės direktoriaus, realybė šiek tiek kitokia.

„Gali turėti ir 100 darbuotojų, bet kas iš to, jei nei vienas nemokės įkalti vinies. Todėl yra svarbu surasti darbščių žmonių, o visi geri specialistai išvykę dirbti į užsienį, nes pagrindinis akcentas – ten galima dirbti didelius viršvalandžius, o Lietuvoje varžomas toks dalykas“, – sako Šarūnas.

Pasak verslininko, jei Lietuvoje būtų galimi tokie viršvalandžiai, tai tokį darbą atliekančio lietuvio atlyginimas galėtų išaugti apie pusantro karto, tačiau dabar naujus darbuotojus tenka prisivilioti kitomis priemonėmis.

„Tokiu atveju, darbuotojui turi pasiūlyti geresnes darbo sąlygas ir laiką, kad žmogus būtų patenkintas ir savo darbo vietoje jaustųsi saugiai bei patikimai. Žinoma, nėra lengva konkuruoti su užsienio bendrovėmis", – sako verslininkas.