Jūsų dėmesiui – keli modernios ekonomikos atributai, kuriais naudojamės, nė nesusimąstydami, kaip jie atsirado.
Kredito kortelė
Kredito kortelės istorija siekia praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį Minesotoje, JAV. Dorothea Parry lyginant drabužius, grįžo jos vyras Forrestas, dirbantis kompiuterių kompanijoje IBM.
Kaip sekėsi darbe? Kilo sunkumų. IBM rado būdą, kaip užkoduoti informaciją į magnetines juosteles. Juosteles norėjo prilipdyti prie plastikinių kortelių, bet niekaip nesugalvojo, kokiu būdu tai padaryti. Dorothea sugalvojo – prilipdė karštu lygintuvu.
Magnetinių juostelių pridėjimas buvo didelis pliusas kredito kortelėms, kurios buvo pradėtos naudoti vos prieš kelerius metus ir dar nebuvo labai populiarios, nes procedūra apimdavo skambinimą į banką.
Taigi naująsias kredito korteles gana agresyviai populiarino ir greitai žmonės pamatė, kad lankstus draugas skatina prarasti finansinį budrumą. Psichologų teigimu, mokant kortele psichologiškai lengviau daugiau išleisti negu mokant grynaisiais.
Stiklas
Antram objektui kurti irgi reikalingas karštis, bet lygintuvo nepakaktų, nes stiklui gaminti reikalinga 1700 Celsijaus temperatūra.
Nežinoma, kas pirmas pagamino stiklą. Greičiausiai tai vyko Egipte, Sirijoje ar Mesopotamijoje prieš 5500 metų.
Ar kažkas žiūrėjo į smėlį ir staiga pagalvojo: „Kas būtų, jei jį sulydytume?“ O gal stiklą atrado netyčia, liedami bronzą? Kas žino. Ir galima lažintis, kad pirmieji stiklo gamintojai nenumanė, kaip jis pakeis ekonomiką.
Galbūt skaitote šį straipsnį išmaniajame telefone, kuris susietas su internetu optiniais kabeliais? Galima būtų pakalbėti ir apie lęšį – kaip teleskopas ir mikroskopas pakeitė mūsų žinias apie pasaulį. Akiniai, langai, stiklaplastis – kiekvienam iš jų būtų galima skirti po atskirą istorijos knygos skyrių.
GPS (globali padėties nustatymo sistema)
Jūsų išmaniajame telefone veikiausiai yra GPS navigacija. Šiuo metu virš žemės skraido 31 palydovas ir nuolat transliuoja savo poziciją ir laiką.
Jei jūsų išmanusis fiksuoja mažiausiai keturių palydovų signalą, jis gali paskaičiuoti, kur esate ir parodyti jūsų buvimo vietą žemėlapyje.
Kaip dauguma modernios ekonomikos atributų, GPS – karinės kilmės, ją sukūrė JAV Gynybos departamentas Šaltojo karo metu.
Dabar GPS suteikia galimybę įgyvendinti sumanių ekonominių sprendimų – naujų verslo modelių, kurie sieja pirkėjus ir pardavėjus, taip pat – kurti naujas technologijas, pvz., autonominius automobilius, robotus ir bepiločius.
Drėkinimas
Ketvirtas objektas sąraše prasideda nuo pasakojimo apie potvynį. Ne nuo biblinės istorijos apie Nojaus laivą, bet nuo istorijos apie kinų imperatorių Ju, įkūrusio pirmą Kinijos dinastiją prieš 4 000 metų.
Nojus išplaukė į vandenis, o imperatorius Ju juos sutramdė – visa armija darbininkų pastatė drėkinimo ir drenažo sistemą.
Imperatorius Ju pakeitė Kiniją, o drėkinimas formuoja mūsų ekonomiką – pradedant Kalifornija, kurioje ginčijamasi dėl kiekvieno švento vandens lašo, baigiant Baliu, kuriame sudėtinga drėkinimo sistema stulbina atvykstančius ekspertus.
Vienintelė moteris, gavusi Nobelio ekonomikos premiją, Lin Ostrom didelę gyvenimo dalį tyrinėjo drėkinimo sistemas. Ji žavėjosi žmonių gebėjimais valdyti bendrus išteklius.
Pieštukas
Popierius buvo vienas iš 50 atradimų. Ar reikėtų įtraukti į sąrašą pieštuką? Taip, ekonomikos istorijoje jam – atskira vieta.
1958 m. liberalių pažiūrų ekonomistas Leonardas Reedas išspausdino esė „Aš, pieštukas“, kurioje pieštukas aprašo savo atsiradimo stebuklą.
Pieštuką gamino iš Oregone užaugusio kedro, kurį apdorojo Kalifornijoje, grafitą atgabeno iš Šri lankos, trintuko, pagamino iš itališkos pemzos ir indonezietiško rapsų sėklų aliejaus.
L. Reedas norėjo parodyti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje net paprasčiausiems daiktams pagaminti reikia tarptautinių tiekėjų grandinės, kapitalo investicijų ir mokslo.
Pieštuko iš skiedros nepagaminsi, ir vis tik jis kainuoja centus.
Buhalterinė apskaita
Praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį buhalteriai rašydavo į grafas kainas, skaičiuodavo pajamas. Vienam pokyčiui apskaičiuoti prireikdavo kelių valandų ar net dienų, skaičiuoklės, pieštuko ir trintuko.
Pirma elektroninė buhalterinė programa „VisiCalc“ buvo sukurta 1979 m. Ją sukūrė Harvardo Verslo fakulteto studentas Danas Bricklinas.
Jo išradimas sukėlė revoliuciją finansų srityje. Volstrite ir Londone ėmė pardavinėti finansinius produktus, kurie be elektroninės buhalterinės programos nebūtų egzistavę.
Daug buhalterių neteko darbo, kita vertus, atsirado darbo vietų analitikams, analizuojantiems vieną scenarijų po kito.
