Anot jo, rezerve šiuo metu tėra 1,5 mln. eurų - juos būtų galima panaudoti, apmokant teisines konsultacijas ūkininkams.
„Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln. eurų, tai iš to rezervo tikrai nebus atlyginti nuostoliai, neįmanoma tiesiog. Tačiau šis rezervas bus atvertas, jei surasime poreikį, kokiu būdu galėtume palengvinti ūkininkams naštą“, - po susitikimo su ūkininkais Ukmergėje penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Dėl rezervo, galbūt kažkas puoselėja tam tikras viltis, kad Vyriausybė turi sukaupusi sandėlyje daug daug eurų ir laukia dabar, kada galėtų kažkam iš to rezervo paimti ir sumokėti“, - pridūrė premjeras.
Ministras pirmininkas teigė, kad vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams - kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.
„Galbūt reikalinga teisinė pagalba kvalifikuota, mes galėtume ieškoti teisinių būdų kompensuoti būtent tokio būdo išlaidas, nes ta suma tokia, kad vieną rajoną atskirą paėmus net trečdaliui nebūtų kompensuota, o rajonas ne vienas - koks 13 (labiausiai nukentėję rajonai - BNS). Todėl reikia, kad investicija iš rezervo paliestų visus“, - teigė S. Skvernelis.
Anot jo, dėl kompensacijų bus kreipiamasi į Europos Komisiją, tačiau jis nėra tikras, ar Briuselis skirs lėšų, mat nuo sausros nukentėjusiai Pietų Europai Komisija nepadėjo. Kita vertus, S. Skvernelis teigė, kad Lietuva gauna mažesnę paramą nei senosios ES narės, todėl tai gali tapti argumentu, prašant kompensacijos.
„Mes turime išnaudoti visus šansus, visas galimybes ir tą reikia daryti, ir jeigu reikės, galime vykti kartu su ministru ir kalbėtis apie šitą situaciją, kad kompensacijos būtų išmokėtos. Kiek tai yra realu - nežinau, mes diskutavome. Pietų Europa šiandien didžiulę sausrą ir tos kompensacijos negavo, bet yra tam tikri niuansai, kuriuos mes vis dar turime, nevienoda parama žemės ūkio sektoriui. Mes galime bandyti Komisiją įtikinti, kad kompensacija turi būti suteikta“, - aiškino jis.
Pasak premjero, biudžeto sandaros įstatymas numato, kad Vyriausybės rezervą sudaro ne daugiau kaip 1 proc. bendros asignavimų sumos, o metų pabaigoje jame yra tik likutis.
S. Skvenelis tikino matantis būtinybę steigti rizikos fondą, prie kurio galėtų prisidėti ir valstybė.
„Žiūrint į ateitį, taip, tam tikras rizikos fondas turės būti formuojamas, tai yra solidarumas. Matyt, labai priešintis tam nėra argumentų, valstybė solidariai gali prisidėti, nes, kaip ir minėjau, gamta yra ant tiek nenuspėjama, kad kažkuris iš sektorių vis tiek į tą rizikos fondą galėtų pretenduoti“, - tikino S. Skvernelis.