„Tik nenusižudyk“, „Trintalas esi ir sėdėk, bet nerašinėk nesąmonių, nes susitiksiu – tai pasišnekėsim, o ne spręsi apie mūsų apyvartas, velniau“, „Aš tave susirasiu, pasišnekėsim, pažadu“ – tokie ir panašūs žodžiai skriejo iš Vilniuje esančio baro „Juoda Raudona“ feisbuko Dominyko adresu.
Entuziastingą protmūšių dalyvį Dominyką, atėjusį į barą tik pažaisti protmūšio, pribloškė tokia komunikacija, primenanti grasinimus. Tuo tarpu baro „Juoda Raudona“ direktorius Marius Mateliūnas apgailestauja dėl incidento, tačiau gina 1,5 euro mokestį.
Siūlė sėdėti lauke
Būtent šiame bare kartais rengiami „Protų kovos su Robertu Petrausku“ protmūšiai. Su komanda dalyvaujantis Dominykas teigė, kad jį itin nustebino baro nuostata imti 1,5 euro mokestį, jei dalyvis nenori nieko užsisakyti.
„Mano manymu, tai yra labai kvailas mokestis, prieštaraujantis paties žmogaus pasirinkimui, nes kiekvienas atėjęs ten žaisti sutinka mokėti už prekę – t. y. žaidimą, o kad klientas nieko nenori pirkti iš baro, čia yra baro problema“, – mano jis.
Tačiau puslapį administruojančiam baro darbuotojui tai itin nepatiko.
„(...) Eini į barą, trini kėdes, tūliku naudojies, šiluma, per 3 valandas reikia palikti kažkokį nuopelną, žaidimas apmokamas atskirai, baro trynimas atskirai“, „Taigi tu pastoviai bandai papulti pas mus, bet tave taisyklė glumina, tai sėdėk lauke, tu ne klientas, jei nesugebi net sulčių už 1,5 euro užsisakyti, gėda nusileisk“ ir pan. rašė baras.
Dominykui pasiūlius barui nesusireikšminti galiausia buvo atrašyti gana grėsmingai skambantys žodžiai: „Aš tave susirasiu, pasišnekėsim, prižadu.“
Dominykas pabrėžė, kad protmūšio vietą nustato patys rengėjai, todėl jei kitas etapas vėl vyks bare „Juoda Raudona“, o jų komanda papuls į kitą etapą, greičiausiai vėl teks vėl apsilankyti, kad ir kaip tai būtų nemalonu.
Teigė, kad negrasino, o kvietė pasikalbėti
DELFI susisiekus su baro direktoriumi, jis pasakojo, kad mokestį buvo nuspręsta imti jau prieš pusantrų metų ir tik protmūšių metu, kadangi atsidaro piktnaudžiaujančių lankytojų.
„Tai yra paprasčiausia baro vidaus taisyklė, kad jeigu žmogus nieko neužsisako, jam taikomas 1,5 euro mokestis. Tai tas pats kaip pagalvės, įvažiavimo ar įėjimo į barą mokestis. Jeigu žmogus nenori nieko užsisakyti, bet vis tiek naudojasi tualetu, užima vietą, po žaidimo, beje, patalpas juk reikia sutvarkyti, išvalyti, žiemą – šildymas, tai taikomas solidarumo mokestis“, – aiškina M. Mateliūnas.
Jis pažymi, kad tokį mokestį įvesti buvo nuspręsta pastebėjus kai kurių protmūšių dalyvių piktnaudžiavimą.
„Turėjome problemą, kad ateina su savo maistu, gėrimais, užkandžiais, nors į barą draudžiama neštis savo maisto produktus, visokius burgerius. Žmogus turi suprasti, kad atėjęs į barą jis naudojasi jo patalpomis ir paslaugomis“, – sako jis.
Paklaustas, kaip vertina tokius žodžius kaip „Aš tave susirasiu, pasišnekėsim, pažadu,“ M. Mateliūnas teigė, kad veikiausia žodžiai yra neteisingai interpretuojami: „Jūs ne taip supratote, tai ne grasinimas, o siūlymas ateiti pasikalbėti į barą, gal ne taip supratote, ne iš tos pusės žiūrite.
Čia turėta omenyje – ateikite, pakalbėsime, kodėl toks mokestis yra, o ne taip tiesmukai, kaip supratote. Bet dar kartą atsiprašau, tai įvyko tikrai ne iš piktos valios“, – kartojo jis.
Direktorius teigė, kad feisbuką administruojantis darbuotojas tikrai sulauks atitinkamų nuobaudų už savo elgesį.
Priminė ginčus apie nemokamą vandenį
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis DELFI teigė, kad imti papildomą mokestį yra baro teisė, tačiau apie tai lankytojai privalo būsi perspėti ir informuoti prieš ateidami į barą.
„Kažkokia tvarka turi būti. Dabar galima suprasti abi puses, nes vieta bare kainuoja, klientas naudojasi restorano infrastruktūra, stalo padengimas kainuoja. Čia kaip amžina diskusija dėl mokamo stalo vandens, kodėl kažkur mokamas, kitur ne.
Be to, gal baras ne pirmą kartą pastebėjo piktnaudžiaujančius žmones, buvo ne vienas atvejis, kai lankytojai nieko neužsisakinėjo, todėl ir nusprendė įvesti mokestį. Bet klientas turi būti informuotas prieš ateinant“, – teigia jis.
Vis dėlto G. Balnis pabrėžia, kad bet kokiu atveju baro komunikacija feisbuke negalėjo būti tokia grėsminga ir ją vertina neigiamai.
„Čia jau restoranui pačiam reikėtų įsivertinti, ar jam dėl tokios smulkmenos reikalinga tokia negatyvi informacija, kuri atneš žymiai daugiau nuostolio. Labai keista, kad restoranas eina tokiu keliu ir taip pasielgė“, – sako jis.
