Reformos skelbia apie „beprecedentę mūsų socialinio ir ekonominio modelio transformaciją“, sakė 39-erių E.Macronas, dar pridurdamas, kad tai padaryta „rekordiniu (trumpu) laiku“.
Masinius protestus sukėlusios naujosios priemonės suteiks daugiau lankstumo darbdaviams derėtis su darbuotojais dėl užmokesčio ir sąlygų bei leis lengviau atleisti darbuotojus. Pirmosios priemonės ims veikti jau ateinančią savaitę, pažymėjo prezidentas.
Minimą reformą E.Macronas pradėjo pasirašydamas penkis potvarkius, transliuojant šį įvykį per televiziją – tai, matyt, JAV įkvėpta naujovė Prancūzijos prezidentui.
Darbo įstatymų pakeitimai, kurių taip laukė verslo bendruomenė ir Prancūzijos partneriai ES, buvo priimti pagreitinta tvarka, pasirašant vykdomuosius potvarkius, kad būtų išvenga užsitęsusių neramumų gatvėse.
Tris mėnesius trukusios derybos su profesinių sąjungų lyderiais įkalė pleištą tarp CDFT (Demokratinės darbo konfederacijos) ir FO (Darbininkų jėgos), kurios buvo linkę siekti kompromiso, bei tų, kurie vadovaujami didžiausios ir karingiausios profesinės sąjungos CGT (Generalinės darbo konfederacijos) buvo pasiryžę kovoti prieš šias reformas.
Tačiau šįkart pasipriešinimas buvo gerokai silpnesnis už tą, su kuriuo susidūrė E.Macrono pirmtakas socialistas Francois Hollande'as dėl darbo kodekso pakeitimų, sukėlusių audringų protestų bangą praėjusiais metais.
Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje vykusiose demonstracijose dalyvavo maždaug 132 tūkst. žmonių – per pusę mažiau nei praėjusią savaitę vykusiame profesinių sąjungų organizuotame proteste, kuris buvo pirma tokia didelį protesto akcija centristo E.Macrono pergalės prezidento rinkimuose gegužę.
Tačiau radikalioji CGT žada tęsti kovą su jo reformomis, o Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas tikisi sekmadienį į gatves sukviesti dešimtis tūkstančių žmonių.
J.-L.Melenchonas, partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ (France Insoumise) vadovas, iškilo kaip pagrindinis opozicijos lyderis, E.Macrono centristų judėjimui iš valdžios išstūmus ilgai Prancūzijos politikoje dominavusias tradicines kairiųjų ir dešiniųjų stovyklas.
Darbo kodekso reforma vyksta nepaisant labai smukusių prezidento populiarumo reitingų. Remiantis paskutinių apklausų duomenimis, dabartinio šalies vadovo darbu yra patenkinta maždaug 40 proc. Prancūzijos rinkėjų.
Protestuotojai nepamiršo E.Macrono kritikos darbo rinkos reformos priešininkams, pavadinant juos „tinginiais“, todėl gatvėse galima buvo išgirsti tokių šūkių: „Saugokis, Makronai, tinginiai išėjo į gatvę“.
„Trūksta nuolankumo“
Šį mėnesį protestams vadovaujančios Profesinės sąjungos CGT lyderis Philippe'as Martinezas (Filipas Martinezas) pasigedo prezidento nuolankumo.
„Būnant prezidentu reikėtų parodyti nuolankumo, o ne vaikštinėti pasipūtus“, – sakė jis.
Paryžiaus politikos mokslų universiteto profesoriaus emerito Philippe Braud nuomone, E.Macronui nerūpi jo populiarumas.
„Jis žino, kad gatvėje jo nenugalės“, – sakė profesorius naujienų agentūrai AFP.
E. Macrono komanda savo ruožtu tvirtina, kad reformos sumažins nedarbą, kurio lygis – 9,6 proc. – yra beveik dukart didesnis nei Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, ir paskatins darbdavius samdyti daugiau žmonių.
Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra nevienareikšmė. Neseniai atlikta BVA apklausa parodė, kad dauguma respondentų mano, jog naujosios reformos padidins Prancūzijos konkurencingumą, bet nepagerins darbuotojų darbo sąlygų.
Kritikai tvirtina, kad E.Macrono sprendimas įteisinti reformas vykdomuoju potvarkiu, kurių nagrinėjimui parlamentas paprastai neskiria daug dėmesio, tik patvirtina, kad E.Macroną galima lyginti su monarchu ar net „faraonu“.
Tačiau E.Macronas neatlyžta, kad jis gavo mandatą vykdyti šias reformas, iškovojęs triuškinančią pergalę prezidento ir parlamento rinkimuose – gegužę ir birželį.
„Demokratija nevyksta gatvėje“, – sakė E.Macronas Niujorke trečiadienį, dar kartą užsipuldamas protestuotojus.
Oficialiai reformos įsigalios nuo pirmadienio, nors keli darbo kodekso pakeitimai, tarp jų darbininkų komitetų modernizavimas neprasidės iki metų pabaigos.