Vienas akivaizdžiausių dabar vykstančių reiškinių – kone visame pasaulyje žmonės skundžiasi augančiomis pragyvenimo išlaidomis, kai statistika rodo, kad jokios infliacijos nėra. Apie tai ir kitus signalus, kuriuos galima pastebėti prognozuojant ekonomines tendencijas, ji kalbėjo konferencijoje „Lūžio taškas 2017”.

Infliacija – tylus mokestis gyventojams

P. Malmgren sako esanti įsitikinusi, kad infliacija pasaulyje yra aukštesnė, nei tai rodo statistiniai duomenys.

„Manau, visiškai akivaizdi priežastis, kodėl pasaulyje pradėjome pastebėti infliaciją yra ta, kad mes turime didžiulę skolų problemą. Neseniai buvo įvertinta, kad skolų dydis pasaulyje tris kartus viršija globalų BVP. Tai bjaurus vaizdas. Kaip tu gali spręsti tokios didelės skolos problemą?

Manau, pasirinkimas yra ribotas. Pirma, Vyriausybės gali sakyti, mes niekada jų negrąžinsime. Antra, jos gali sakyti, tikrai grąžinsime, bet šiek tiek vėliau ir šiek tiek mažiau nei žadėjome. Valstybė taip pat gali sakyti savo piliečiams, kad taip, mes jums daug žadėjome, pavyzdžiui, kad galėsite išeiti į pensiją 65 metų, bet dabar mes bankrutavome ir nauja pensinio amžiaus riba bus, pavyzdžiui, 82. Tačiau visais šiais atvejais valdžia praras rinkėjų balsus.

Jei pasižiūrėsime į istoriją, dažnai padaromas ketvirtas pasirinkimas, kuris yra infliacija. Tai tarsi mokestis piliečiams. Kartą kalbėjau su vienu bankininku, jis manęs paklausė, ar žinai, kodėl mes turime 3 procentų infliaciją? Todėl, kad tiek pinigų galima ištraukti iš žmonių piniginių jiems nepastebint. Štai kas iš tiesų yra infliacija – tylus jūsų gerovės konfiskavimas“, – kalbėjo ji.

Tačiau kol vieni nepastebi 3 proc. ar dar aukštesnės infliacijos, kitiems ir 1 proc. infliacija gali reikšti jų gyvenimo pokyčius.

„Jei jūs gyvenate gerai, gaunate didelį atlyginimą, gal net nepastebėsite, kad mokesčiai už butą ar maistas pabrango. Tačiau jei žmogaus pajamos mažos, jam skausmingas net mažiausias kainų pokytis. Todėl kai darbo dienos metu aš kalbuosi su įvairių šalių vyriausybių nariais, bankininkais, verslininkais jie man sako, kad infliacijos nėra ir duomenys jos nerodo, tačiau kažkodėl kai po darbo nueinu į barą, visi žmonės tik ir kalba apie tai, kad jiems pragyventi kainuoja vis brangiau“, – pasakojo rašytoja.

Tokia situacija prisideda ir prie populizmo bangos stiprėjimo. „Kai žmonės susiduria su tokiomis problemomis, jie žiūri į tuos, kurie yra valdžioje, ir klausia, kokius sprendimus jie priėmė, kad išspręstų jų problemas. Ir jei jie mano, kad jų interesais nesirūpinama, nebebalsuoja už tuos žmones ir nori ko nors naujo“, – pastebėjo P. Malgrem.

Signalus pastebi net madoje

P. Malgrem sako, kad jei naujas tendencijas įrodančius duomenis jau galima matyti statistikoje, jau yra reaguojama per vėlai. „Žmonės dažnai žiūri tarsi tik viena akimi. Bet reikia atmerkti jas abi ir matyti pilną vaizdą. Pasaulyje vyksta daugybė dalykų, kurių negalima įsprausti į skaičių rėmus. Aš visada sakau – sekite menininkus, jie pirmieji užčiuopia visuomenėje pradedančius vykti pokyčius“, – juokėsi ji.

Pasak P. Malgrem, signalų reikia dairytis ir netikėtose vietose, pavyzdžiui, stebint menininkus ar mados industriją. „Atkreipkite dėmesį: kai ekonomika klesti, moterys nešioja trumpus sijonus, tuo tarpu kuo blogesnė ekonominė situacija, tuo labiau moterys renkasi ilgus sijonus. O kai britiškasis „Vogue“ 2009 m. žurnalo viršeliui pasirinko visiškai nuogą, ne manekeniškos figūros moterį, trijų vaikų mamą, supratau, kad tai yra aiškus signalas apie visuomenėje vykstančius pokyčius“, – prisiminė ji.

Donaldo Trampo išrinkimą, „Brexit“ ir ekomoninę krizę nuspėjusi ekonomistė sako, kad dar viena iš esminių jos taisyklių yra kuo daugiau galvoti apie neįmanomus dalykus. „Kaip labai gražiai aprašyta knygoje „Alisa stebuklų šalyje“, kur karalienė sako kas rytą prieš pusryčius įsivaizduojanti šešis neįmanomus dalykus. Kai visi kalbėjo, kad „Brexit“ yra neįmanomas, aš galvojau, o kaip jūs galite būti tokie tikri?“, – pasakojo pranešėja.

Sprendimas slypi inovacijose

P. Malgrem sako, kad nepaisant pastebimų negerų signalų, visgi į ateitį ji žiūri optimistiškai. „Sprendimas, kaip išlipti iš skolų, yra aiškus – tai yra inovacijos. Mes turime pereiti prie elekotrininių pinigų, ir vienas iš būdų tai padaryti yra vadinama „blockchain“ sistema. Be to, žmonės kurs kitokias inovacijas, nes supras, kad valstybė jais nepasirūpins, todėl jie privalo rasti kitą išeitį. Todėl aš pati įkūriau robotikos įmonę, nes man tai yra didesnis saugios ateities garantas“, – savo patirtimi dalinosi ji.

O kartu su inovacijomis turi būti ir drąsa rizikuoti. „Jei investuotojai lauks duomenų, kurie patvirtintų matomus signalus, vadinasi, veikti jau per vėlu – galimybės nebėra. Rizika veda prie apdovanojimų, tik, žinoma, reikia įsivertinti ir apsvarstyti, kada rizikuoti yra verta“, – kalbėjo pranešėja.