Taigi, jeigu sumokėjai įmokas ir gauni išmokas, esi draustas ir negali tapti valstybės skolininku. Taip? Ne, nes valdininkai turi savo tvarką, kurios net nesugeba normaliai paaiškinti.
Įprastas siuntinėjimas
Į panašią situaciją pateko DELFI skaitytoja Eglė. Feisbuko asmeninėje paskyroje ji pasidalijo tokiu ironišku ir piktoku įrašu:
„Išėjau motinystės atostogų. Tėvynė padėkojo ir pasakė, kad aš tampu socialiai drausta valstybės lėšomis. Dievaži, „ačių“. Tėvynė persigalvojo ir nurašė po 34 euriukus iš visų keturių sąskaitų. „Sodra“ sakė pasikonsultuoti su mokesčių inspekcija, kuri, pasirodo, čia niekuo dėta.
Antrą kartą „Sodra“ sakė pasikonsultuoti su VLK, o ši sako, viskas gerai, jūs drausta. Bet „Sodra ir vėl sako, kad ne, taip nėra. Klausiu, kas per?.. O man ir vėl nurodo skambinti į VLK, kur sulaukiu atsakymo, kad mes nesuprantame, kaip taip gali būti.
O tada ir „Sodra“ atliepia – na, mes irgi nieko nežinome, nematome, VLK irgi pasiūlo daugiau neklausinėti, nes vis tiek niekas neaišku. Tai kas po velnių man grąžins tuos 34x4=136 euriukus?“
DELFI pradėjus domėtis šia istorija, ji greitai pasibaigė, tik taip ir neaišku, kodėl iš viso nutiko.
„Baigėsi taip, kad nuvažiavau į VLK, nes galiausiai niekas ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl vienur drausta, kitur nedrausta. VLK pasakė: žinote, mažiau galvos skausmo bus, jeigu atvažiuosite ir padėsite parašą, kad prašote apdrausti valstybės lėšomis, kol vaikui sueis aštuoneri.
Nors pagal viską, turėčiau būti automatiškai drausta, kaip esanti gimdymo atostogose. Čia toks nesusišnekėjimas. Jei atvirai iki galo iki šiol nesuprantu, kas čia įvyko ir niekas nesugebėjo paaiškinti. Pasakė, gal nesiaiškinkite, padėsite parašą ir tikrai būsite drausta“, – pasakojo Eglė.
Ji svarstė, kad galbūt nesusišnekėjimą tarp institucijų lėmė tai, kad prieš tai, kai gegužę išėjo motinystės atostogų, vykdė individualią veiklą – kiekvieną mėnesį dėl to privalu mokėti bent 9 proc. sveikatos draudimo įmokų nuo 380 Eur minimalios algos (t. y. 34,2 Eur).
Tačiau pašnekovė tikino viską dariusi kaip priklauso ir prieš kelis mėnesius netgi buvo užsukusi į „Sodrą“ pasitikslinti, ar viskas yra tvarkinga, ar neskolinga.
„Nustebino, kad skolą nuskaitė už vieną mėnesį. Juk jei skolinga, tai kodėl ne nuo gegužės? Iš tikrųjų sunku ką komentuoti. Tiesiog padėjau parašą. Sakė per kelias dienas grąžins nurašytus pinigus ir kad dabar jau esu drausta iki vaikui sukaks aštuoneri. Vis dėlto nesuprantu, kodėl nebuvau apdrausta automatiškai. Aiškino, kad nemato, kad gimė vaikas, bet mato, kad esu motinystės atostogose ir moka išmoką“, – absurdiška tvarka stebėjosi moteris.
Įstatymai yra, bet kažkodėl neveikia
VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev nurodė, kad dėl įmokų mokėjimo ir skolų, jei tokios sukauptos, reikėtų teirautis „Sodroje“.
„Tapti draustais mama ar tėtis gali keliais atvejais. Pavyzdžiui, gyventojai, gaunantys motinystės, tėvystės ar kitas „Sodros“ išmokas, nuo kurių turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, priklauso PSD įmokas mokančioms grupėms. Nuo šių išmokų asmenys moka 6 proc. dydžio PSD įmokas.
Taigi, mama, pavyzdžiui, gaunanti motinystės pašalpą, nuo jos moka PSD ir yra apdrausta pagal įmokėtas įmokas. Tokiu atveju asmeniui nėra taikoma prievolė mokėti PSD įmokas antrą kartą, kai asmuo jas jau sumoka“, – aiškino jis.
Pašnekovas priminė ir kitą atvejį, kai tėtis ar mama tampa draustu:
„Auginant vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į teritorinę ligonių kasą ir informuoti apie pasirinkimą, kad būtent jis nori būti apdraustu PSD valstybės lėšomis.“
„Moteris, gaunanti išmoką iš „Sodros“, moka PSD įmokas, ir yra drausta, jei dirba pagal darbo sutartį. Tačiau, jei ji užsiima individualia veikla, šias įmokas ji vis tiek turi mokėti savarankiškai. Išskyrus atvejus, kai yra drausta valstybės lėšomis arba, kaip minėta, turi galiojančią darbo sutartį. Dar yra atvejai, kai moteris yra veikiančios individualios įmonės savininkė, ūkinės bendrijos tikroji narė ar mažosios bendrijos narė, tačiau šie atvejai – labiau išimtys nei taisyklė.
Taigi: jei moteris dirba individualiai ir privalomuoju sveikatos draudimu nori būti draudžiama valstybės lėšomis, ji VLK turi pateikti reikiamus dokumentus, kad pastaroji institucija jai tokį statusą suteiktų.
Gavę informaciją apie šį atvejį, „Sodros“ specialistai tą pačią dieną susisiekė su gerbiama Egle, paaiškino, ką ji turi daryti, kad nereikėtų mokėti PSD įmokų, informavo, kaip jai gali būti grąžintos nuskaičiuotos įmokos.
Manytume, kad valstybės lėšomis automatiškai apdraudus mamas (arba tėčius), auginančius vaikus iki 8 ar 18 metų, šis privalomojo sveikatos draudimo aspektas būtų išspręstas patogiau. Tokiu atveju, kreiptis į VLK tėvai turėtų tik norėdami pakeisti valstybės lėšomis apdraustą asmenį.“
