Susitarimas turėtų būti pasirašytas iki spalio vidurio. Jame taip pat numatomas Vyriausybės įsipareigojimas nedidinti verslui mokesčių naštos, savo ruožtu darbdaviai ketina „sąžiningai“ dalytis pelnu su darbuotojais. Konkretūs dydžiai ar skaičiai dokumente nenumatyti, kalbama apie principus.
„Esminis dalykas šio susitarimo - darbuotojų ir derybinių galių stiprinimas, socialinio dialogo skatinimas. Kalbant apie darbo užmokesčio augimą, diskutavome nuo MMA fiksavimo tam tikro dydžio iki, augant ekonomikai, didesnės naudos, kurią gauna verslas, sąžiningo dalinimosi su darbuotojais“, - Vyriausybėje kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ministro Pirmininko teigimu, Vyriausybė atvira diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos susiejimo su vidutiniu darbo užmokesčiu, Ministrų Kabinetas šį klausimą nagrinės.
„Svarstys. Mes šiandieną kalbame apie principus. Galbūt reikėtų įtvirtinti tam tikrą procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu. Iš partnerių - profesinių sąjungų, verslo atstovų - šitam principui yra pritarta, kad galėtų būti aiški proporcija ir surišimas su vidutiniu darbo užmokesčiu“, - Vyriausybėje kalbėjo Premjeras S. Skvernelis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad trečiadienį „epizodiškai“ aptartą pasiūlymą toliau turėtų svarstyti Trišalė taryba.
„Pasiūliau, kad reikėtų ją (MMA - ELTA) susieti su vidutiniu (darbo užmokesčiu) prisilaikant tam tikro principo, kiek - 50, 48 proc. Nutarėme, kad toliau tos diskusijos bus Trišalėje taryboje“, - kalbėjo R. Dargis, pridūręs, kad pramonininkų atlikta jų įmonių apklausa rodo, jog beveik du trečdaliai tų įmonių neprieštarauja atlyginimų augimui.
Bet, pasak LPK prezidento, į pokyčius jautriausiai reaguotų smulkias paslaugas teikiantis verslas, ypač regionuose, taip pat ir viešasis sektorius.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, perspektyvos didėti atlyginimams yra, o nacionaliniame susitarime bus siekiama įtvirtinti nuostatą, kad, augant ekonomikai, augtų ir darbo užmokestis. V. Sutkus teigia, kad MMA klausimas turi būti depolitizuotas, o minimali alga turi būti susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu, bet neturėtų peržengti 50 proc. VDU ribos.
„Mūsų siūlymas Trišalėje taryboje bus ne prisirišti prie konkrečių skaičių, bet kalbėti apie bendrą principą, t. y. kokią dalį VDU turi sudaryti MMA. Visi ekonomistai vieningai pritaria, kad, jeigu minimali alga didesnė nei pusė vidutinio atlyginimo, tai žalinga ekonomikai ir šalies vystymuisi. Bent jau ši riba, mano nuomone, turėtų būti neperžengta“, - kalbėjo V. Sutkus, pripažinęs, kad mokesčius reikia optimizuoti, bet didinant vienus tuomet reiktų mažinti kitus.
Pasak LVK prezidento, su Vyriausybe iš principo sutarta ir dėl kito verslui svarbaus klausimo - mokesčių naštos nedidinimo.
„Šiandien gavome principinį pritarimą iš ministro pirmininko, kad nebus didinama bendroji mokesčių našta verslui. Čia yra labai svarbu ekonomikos augimui, investicijoms. Tai vienas iš kertinių aspektų. Tikimės, kad ši nuostata išliks“, - kalbėjo V. Sutkus.
Premjeras S. Skvernelis patvirtino, kad Vyriausybė linkusi remti šią idėją.
„Mes norime laikytis tokio principo, sutinkame su partnerių siūlymais, kad jeigu kalbame apie mokesčių didinimą, tai kažkur turi būti mažinimas. (...) Sutarėme, kad jeigu bus kokios nors intencijos šiuo klausimu (ketinimų keisti mokesčius - ELTA), tai pirmiausia aptarinėsime šiuo formatu“, - teigė Premjeras, turėdamas omenyje dabartinį trišalį diskusijų formatą.
LPK prezidentas R. Dargis teigia, kad nacionaliniu susitarimu siekiama padidinti valstybės konkurencingumą. Vardydamas pagrindinius susitarimo tikslus, jis ypač akcentavo viešojo sektoriaus pokyčių būtinybę.
„Susitarimas yra būtinas. Pirmas ir svarbiausias tikslas - viešo sektoriaus efektyvumo didinimas. Viešas sektorius turi dirbti kompetentingai, tiksliai, greitai. Reikia mažinti biurokratiją, tuomet procesai valstybėje vyksta greičiau“, - kalbėjo R. Dargis.
Premjeras S. Skvernelis, paklaustas, kaip bus patikrintas verslo „sąžiningas“ dalijimasis su darbuotojais pelnu, pakartojo, kad dabar tariamasi dėl principų. Tačiau bet kuriuo atveju dirbs speciali grupė, kuri vertins susitarimo įgyvendinimą.
„Sąžinės nėra kaip patikrinti: arba ji yra, arba jos nėra. Čia yra principų įtvirtinimas - čia nėra jokių skaičių, procentų. Sutarėme, kad greičiausiai bus Vyriausybės kanceliarijos priežiūros grupė, kurioje dalyvaus partneriai, ir žiūrėsime, ar sutarimas vykdomas. Tai yra daugiau moraliniai, bendri principiniai dalykai“, - sakė Premjeras.
Ministras Pirmininkas nesutinka su vertinimu, kad verslo įsipareigojimai pernelyg abstraktūs. Pasak S. Skvernelio, atlyginimų augimas, eksporto rodikliai aiškiai matyti ir iš oficialių statistinių duomenų. Be to, Premjeras linkęs tikėti, kad versle, dažniau nei politikoje, „žodis yra tvirtesnis negu raštas“.
