Apie tai trečiadienį kalbėta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
Finansų ministerija pristatė Ekonominės raidos scenarijų 2017–2020 m. Jame iki 3,6 proc. padidinta bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė, iki 3,5 proc. – vartotojų kainų didėjimas, iki 6,3 proc. investicijų pokytis, o iki 8,3 proc. – vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių augimas.
Tiesa, 0,2 proc. sumažintas užimtųjų skaičius. Paprastai tariant, prognozuojama, kad jau šiemet ir artimiausiais metais pradės mažėti dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais užimtųjų skaičius mažės dar 0,3 proc., o 2019 ir 2020 m. – dar po 0,4 proc.
„Užimtųjų skaičius yra vienas iš svarbių rodiklių, kuris turi įtakos mūsų ekonomikos augimui. Kadangi tiek demografinė tendencija yra nepalanki, tiek demografijos procesas, tai šiuo atveju neabejotinai tai yra neigiamas veiksnys.
Žiūrint bendrai, iš ekonomikos augimo perspektyvų, kadangi spartėja tiek eksportas, tiek investicinis procesas, tai šiuo atveju artimiausiems metams numatomas tvaresnis ir labiau subalansuotas augimas. Tačiau demografinė situacija neabejotinai daro neigiamą įtaką“, – sakė finansų ministras, DELFI paklaustas apie užimtumo mažėjimo įtaką šalies ekonomikos raidai.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį užimtųjų asmenų skaičius pasiekė didžiausią lygį ir buvo 1 362 800.
Seimo nariai jo klausė ir apie tai, kada tikėtina artimiausia ekonomikos krizė Lietuvoje.
„Tikėkimės geriausio, bet turime ruoštis blogiausiam. Šiuo atveju Lietuva yra pasirengusi geriau. Pirmą kartą de facto turime perteklinį biudžetą ir taip pat – planuojamą, kad laikinos pajamos, palankios šilimo metu, nebūtų naudojamos naujiems ilgalaikiams įsipareigojimams padengti.
Jei pažiūrėtume į didžiuosius prognozuotojus, tai visi spėja (čia turbūt geriausias žodis), kad kita tarptautinė finansinė krizė galėtų kilti iš kokio nors aštraus geopolitinio įvykio. Tas neapibrėžtumas egzistuoja – tiek mūsų kaimynėse, tiek Šiaurės Korėjoje, kitose pasaulio dalyse įtampų yra labai daug. Prognozė tokia.
Bet tikrai nėra požymių iš vidaus, kad kas nors šiuo metu galėtų sukelti lokalią krizę, nes pats augimas tampa labiau subalansuotas“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Pajamų daugiau, bet...
Finansų ministerija informavo, kad per aštuonis šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planas viršytas 3,1 proc., arba beveik 158 mln. Eur.
Gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčio surinkta daugiau, nei planuota, tačiau pelno mokesčio ir akcizų surinkimo planas neįvykdytas.
Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė atkreipė dėmesį, kad metų pradžioje padidinus alkoholinių gėrimų akcizus, šių pardavimas mažėja.
Pavyzdžiui, alaus pardavimas šių metų liepą, palyginti su praėjusių metų liepa, sumažėjo 16 proc. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pastaruosius kelerius metus didėjęs legalių cigarečių pardavimas šiemet ėmė mažėti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas svarstė, kad tokioms tendencijoms įtakos galėjo turėti populiarėjančios naujoviškos elektroninės cigaretės, kurios ne pridegamos, o smilksta kaitinamos.
A. Miknevičienė nurodė, kad šiemet pastebėta, jog keičiasi kontrabandinių cigarečių patekimo į Lietuvą kryptys. Esą vis daugiau jų patenka ne tiesiogiai iš Baltarusijos, bet per Latviją. Tokios tendencijos gali tęstis ir ateityje, nes čia dar bus didinamas rūkalų akcizas.
„Taip pat Latvijoje yra priimtas sprendimas ir dėl alkoholio akcizų didinimo. Beje, Latvijos Seimas balsavo už spartesnį cigarečių akcizo didinimą, nei siūlė Latvijos Vyriausybė“, – komentavo ministerijos atstovė, o A. Klerauskas pridūrė, kad dėl to dabar panašiai kainuojančios cigaretės Latvijoje kitąmet bus brangesnės nei pas mus.
Paklausta, ar didėjant valstybės biudžeto pajamoms nereikėtų mažinti mokesčių arba imti kaupti rezervą, Finansų ministerijos atstovė teigė, kad šiuo metu tai nebūtų tikslinga. Viena vertus, augant ekonomikai jos nereikėtų papildomai skatinti mažesniais mokesčiais, kita vertus, nepaisant didesnių pajamų, suplanuotos ir didesnės išlaidos, taigi papildomų lėšų daug nelieka.
Parlamentarė Aušra Maldeikienė įspėjo, kad iš tikrųjų situacija blogėja, nes realiai papildomų pajamų gauta vos 22 mln. Eur, o ateitis daug niūresnė, nei gali atrodyti, nes pastaruoju metu ima mažėti užimtų asmenų skaičius – dėl prastos demografinės padėties jis, esą, tik dar labiau mažės.
