Asociacija taip pat pažymi, kad mūsų šalies prekybininkai nekontroliuoja, ar į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis patenka sudėties požiūriu identiški gaminiai.
LPĮA vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos vartotojai perka saugias ir kokybiškas maisto prekes.
„Svarbiausia per daug nedramatizuoti situacijos ir atskirti, kas yra pasakyta mūsų VMVT po atlikto patikrinimo: produktai Lietuvos rinkai nurodyti tiekiami saugūs ir kokybiški, nenustatyta jokių pažeidimų. (...) Kad valstybinės institucijos imasi spręsti šį klausimą, tai sveikintina, tiesiog reikėtų nepasimesti konspiracijose ir įvairių blogybių ieškojimuose, o iš pradžių gauti visus faktus ir atsakymus“, - naujienų agentūrai ELTA antradienį sakė L. Vilimas, tyrimui parodžius, jog dalis Vokietijai skirtos produkcijos yra kokybiškesnė nei Lietuvos rinkai siūlomos tų pačių pavadinimų prekės (skiriasi ingredientai, naudojamų medžiagų kiekis).
Pasak prekybos įmonių atstovo, gamintojai ir tiekėjai dabar turėtų paaiškinti, kodėl priklausomai nuo rinkos kai kuriais atvejais keičiasi ir produkcijos kokybė.
Bet esą nereikia skubėti įtarti „kriminalo“ nustačius, kad kai kuriuose produktuose naudojami kiti ingredientai ar kitokia sudėtinių medžiagų proporcija. Kita vertus, jeigu gamintojai linkę tokiais būdais taupyti, tokie veiksmai nėra pateisinami.
„Jeigu tai vyksta dėl to, kad gamintojai ištiria ir prisitaiko prie lietuvių skonio, tame nematau nieko blogo, netgi atvirkščiai - tai pagirtina. Yra kita pusė: jeigu tam tikros sudedamosios dalys pakeičiamos mūsų rinkai dėl to, kad yra taupoma, nes jos pigesnės ir taip įmonė gauna finansinę naudą, - tai yra nepriimtina“, - konstatavo LPĮA vykdomasis direktorius.
L. Vilimas pastebėjo, kad svarbus vaidmuo situacijoje tenka ir vartotojams: jeigu jie jaučiasi apgaudinėjami, jie gali rinktis kitus produktus ir taip koreguoti padėtį, nes nei gamintojai, nei tiekėjai nėra suinteresuoti prarasti pirkėjų ir turės atsižvelgti į jų nuomonę.
Lietuvos prekybos įmonių atstovo teigimu, klausimą keliant europiniu lygiu galbūt pavyktų susitarti dėl vienodų, universaliai taikomų standartų, taip įpareigojant pasaulinio masto gamintojus tiekti visoms rinkoms vienodos kokybės ir sudėties produktus, „jeigu tai yra įmanoma“.
Bet Lietuvos prekybininkai panašių galių neturintys.
„Lietuvos prekybos įmonės neturi jokių įrankių užtikrinti ar kontroliuoti, kad tiekėjai tiektų visiškai tokios pačios sudėties ir tokių pat ingredientų produktus Lietuvos ir kitoms šalims. Mes galime kontroliuoti ir kontroliuojame tik saugos ir kokybės parametrus tiekiamiems į Lietuvą produktams“, - sakė L. Vilimas.
Kaip jau skelbta, VMVT atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 skirtingų pavadinimų maisto produktus (6 gyvūninės kilmės ir 27 negyvūninės kilmės). Iš tų produktų pavadinimų savo sudėtimi skiriasi 23, arba 70 proc. Kaip teigia tarnybos direktorius Darius Remeika, Vokietijoje galima įsigyti „labiau natūralios sudėties produktų“.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikisi, kad artimiausiu metu šio klausimo bus nuodugniai imtasi Europos Sąjungos mastu. Pasak jo, situacija domintis ir kitoms šalims narėms, Europos Komisija planuoja 2018 metais atlikti išsamų tyrimą. Neatmetama galimybė, kad bus tiriamos ne tik maisto prekės, bet ir buitinės chemijos produkcija.
