Tokią sumą padalinus 5,3 mln. Norvegijos gyventojų, kiekvienas jų gautų beveik 189 tūkst. JAV dolerių.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įsteigtas fondas, kuriame kaupiamos Norvegijos iš naftos pardavimo gautos lėšos, gerokai padidėjo dėl pagrindinių pasaulio valiutų brangimo JAV dolerio atžvilgiu bei augančios akcijų rinkos.
Fondo lėšos daugiausia investuojamos į akcijas (antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje šios investicijos sudarė 65,1 proc. bendro portfelio). Dalis lėšų investuojama ir į obligacijas bei nekilnojamąjį turtą.
Fondas yra investavęs į beveik 9 tūkst. įmonių, jam priklauso 1,3 proc. pasaulio rinkos kapitalizacijos ir 2,3 proc. Europoje.
„Nemanau, kad kas nors tikėjosi, kad fondas kada nors pasieks 1 trln. JAV dolerių ribą, kai 1996 metų gegužę pirmą kartą į jį buvo pervestos lėšos iš naftos pardavimo“, – išplatintame pranešime sakė „Norges Bank Investment Management“ vadovas Yngve Slyngstadas.
Pagrindinis šio fondo tikslas yra finansuoti Norvegijos gerovės valstybę, kai vieną dieną išdžius šalies naftos telkiniai.
Verta paminėti, kad Norvegijos valdžiai, į fondą pervedančiai visas iš naftos pardavimo gautas lėšas, leidžiama pasiimti tik dalį, atitinančią numatomą finansinės grąžos lygį, kuris neseniai buvo sumažintas nuo keturių iki trijų procentų.
„1 trln. JAV dolerių pasiekimas yra istorinis momentas. Fondo rinkos vertės augimas iki šiol buvo įspūdingas“, – sakė Y. Slyngstadas.
Beje, pernai pirmą kartą Norvegijos vyriausybė pradėjo iš fondo imti daugiau nei į jį perveda, nes dėl kritusių naftos kainų sumažėjo iš naftos pardavimo gaunamos pajamos.