Jie tvirtina, kad net tokia suma sužlugdys jų verslą arba teks atleisti dalį darbuotojų ir ieškoti kitų būdų, kaip amortizuoti papildomas išlaidas.
„Mūsų rajone ir taip blogiausi rodikliai Lietuvoje, Tauragės apskritis pagal visus parametrus atsilikusi. Tai ar mes kalti, kad čia gimėme, kad čia kuriame verslus. Kodėl iš valdžios nusipelnėme tokio akibrokšto?“, – klausė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad minimali alga turi būti keliama, kitaip Lietuvos scenarijus bus daug liūdnesnis, nei užsidarant neišsilaikiusiems verslams.
Nepakelia naštos
G. Stoškus tvirtina, kad minimalios algos didinimas itin skaudžiai kerta rajonuose įsikūrusiems verslams, ypač smulkiam verslui.
Tai ryškiai pasimatė, kai praeitų metų liepą MMA buvo padidintas iki 380 eurų, – pradėjo trauktis verslai, likusios įmonės trumpino darbo valandas, atleido dalį darbuotojų.
Anot jo, jau rugsėjo mėnesį „Jurbarko duona“ turėjo nutraukti veiklą ir atleisti 23 darbuotojus, o šių metų rugpjūčio mėnesį 18 savo parduotuvių uždarė vienas didžiausių Tauragės apskrities darbdavių – „Molupis ir KO“. Ir tai tik keletas pavyzdžių.
Tokią informaciją oficialiame rašte Jurbarko rajono verslininkų organizacija pateikė ir premjerui S. Skverneliui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui, Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkei D. Matukienei.
„Jei MMA būtų dar padidintas, užsidarytų dar daugiau verslų. Aš turiu tris maisto prekių parduotuves, kuriose dirba šeši darbuotojai.
Tai jei 20 eurų padauginsime iš tų šešių darbuotojų ir pridėsime mokesčius, gausime apie 160 eurų per mėnesį. Bet paskaičiuokime, kiek gausis per metus, – tai jau didelė suma, o man ją reikia uždirbti“, – skaičiuoja jis.
Jis įsitikinęs, kad minimalios algos nereikia kelti bent metus arba tam turėtų būti sudaryta tam tikra pagrindimo sistema, nes dabar MMA didinimas jam atrodo per daug neaiškus ir politizuotas klausimas.
Siūlo MMA sieti su vidutine alga ir kitais rodikliais
G. Stoškus siūlo MMA pririšti prie tam tikrų rodiklių, kadangi dabar neaišku, kokiu pagrindu didinamas minimalus atlyginimas.
„Nėra jokių skaičiavimų, rodiklių, vienintelis, kad brangsta prekių ir paslaugų kainos. Taip, jos brangsta, bet ar šiandien maži gamintojai bei prekybininkai kelia tas kainas? Ne.
Degalų kaina stabiliai laikosi tose pačiose ribose, ir jei brangsta – tai greit atpinga, elektra iš esmės atpigo, darbo jėga brangsta, bet, kaip skaičiavome, tai nėra tas pagrindas kainų kėlimui.
Anot verslininko, MMA klausimas turi būti depolitizuotas, o ji nustatoma pagal 3–4 rodiklius.
„Reikėtų suformuoti rodiklius, prie kurių augimo – didėtų ir MMA, be to, diferencijuoti minimalią algą pagal rajonus. Vienas rodiklių galėtų būti vidutinė alga rajone, taip pat infliacijos rodikliai. Dėl kitų rodiklių reikėtų sėsti ir labai gerai išdiskutuoti“, – siūlo jis.
G. Stoškus atkreipia dėmesį, kad Jurbarke daugiausia liko prekybos srityje veikiančių įmonių, prekiaujančių maisto produktais, statybinėmis medžiagomis, automobilių detalėmis, kai gamybos įmonių teliko viena kita.
Valstybė turi atkreipti dėmesį į regionus, patiriančius diskriminaciją. Jei didžiuosiuose miestuose MMA mokamas nedideliam skaičiui darbuotojų, regionuose situacija visai kitokia“, – sako G. Stoškus.
Neabejoja MMA didinimo nauda
Vis dėlto ekonomistas R. Lazutka nesutinka su verslininko nuomone ir teigia, kad ekonomikoje tai, kas atrodo teisinga individualiu atveju – nebūtinai teisinga visos visuomenės ar Jurbarko rajono atveju, todėl griežtai pasisako už MMA didinimą, nepaisant verslininkų nuogąstavimų.
„Mes, kai važiuojame automobiliu į centrą, galvojame, kad taip bus greičiau, pigiau, o išeina taip, kad sėdime kamščiuose, nes gatvėje tiesiog yra ir kitų vairuotojų. Tas pats ir ekonomikoje, ji aiškinama ne tik mikroekonominiu, bet ir makroekonominiu požiūriu“, – sako jis.
Jis nesutinka, kad, pavyzdžiui, Jurbarkui tai neaktualu, kai gyventojų skaičius mažėja, o pats Jurbarkas tuštėja: „Todėl ir mažai ten žmonių, nes jie neturi pinigų. Jei žmonės uždirbtų daugiau, nebūtų prasmės iš Jurbarko išvažiuoti.“
Ekonomistas taip pat kritiškai vertina idėją diferencijuoti MMA pagal rajonų vid. darbo užmokestį ir kitus rodiklius.
„Kai kuriuose rajonuose visi rodikliai žemi, todėl ir tas MMA bus mažesnis, nei labiau klestinčiame rajone. Taigi taip tik dar labiau įtvirtintume dvi Lietuvas“, – sako jis.
Rinka tuščia nebūna
Atkreipus dėmesį, kad visgi kai kurie verslai dėl MMA didinimo priversti atleisti darbuotojus ar užsidaryti, R. Lazutka buvo atviras.
Ekonomistas pažymi, kad nors verslas užsidaro – klientai niekur nedingsta, todėl atsilaisvinusią nišą tiesiog užima kitas rinkos dalyvis. Taigi ištuštėjusių rajonų paveikslo vien dėl MMA didinimo jis nepiešia.
„Jeigu Jurbarke viena kirpykla užsidarė, žmonėms vis tiek reikia kirptis, todėl jie eina į kitą. Čia jau priklauso nuo to, kaip verslininkai aplenkia vienas kitą, kai kurie nuvilioja kitų klientus, kai kurie pasitraukia iš rinkos.
Reikia pripažinti, kad tai yra natūralus procesas, paguodos čia negali būti daug. Kas dalyvauja versle – prisiima riziką, o jei pasitraukia – vietą užima kiti verslai, ir nieko čia nepadarysi. Rinka tikrai neliks tuščia“, – tvirtina.
Visgi jis pripažįsta, kad blogai yra tada, kai MMA didinimo klausimas tampa populistiniu, ir partijos tuo naudojasi, siekdamos laimėti rinkėjų balsų.
Kiek gali kilti minimali alga sprendžiama pagal vidutinių atlyginimų augimą, kainų, bedarbystės šalyse lygį ir panašius rodiklius. Tam, kad mažiau liktų ginčų ir klausimų, R. Lazutka siūlo priimti įstatymą, pagal kokius konkrečius kriterijus turi kilti minimali alga.
„Taip, pats įstatymo priėmimas būtų politinis veiksmas, bet tada būtų įtvirtinti objektyvūs ekonominiai kriterijai ir liktų mažiau diskusijų“, – siūlo.
