„Lietuvoje parduodamų produktų kokybė ir ženklinimas skyrėsi nuo parduodamų Vokietijoje maisto produktų: Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralesnės sudėties produktų – mažiau maisto priedų, saldiklių ir kt.“ – rašoma tyrimo išvadose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tyrimas parodė, kad iš 33 skirtingų maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi ar kitomis savybėmis skyrėsi 23 produktai, t.y. 70 proc.

Kas tirta

Tyrimo metu atrinkti 33 skirtingų pavadinimų maisto produktai: 6 gyvūninės kilmės (žuvies, pieno ir mėsos gaminiai);

27 negyvūninės kilmės produktai: Sausi pusryčiai – 5; Kava, arbata, kakava – 7; Sausainiai, šokoladai – 5; Gaivieji gėrimai – 4; Majonezai, padažai – 3; Bulvių traškučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas – po 1.

Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, sausainiai „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabaliukais Vokietijoje turėjo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje – 32 proc.

Sojų gėrimas „Alpro Soya Original“ su kalciu Lietuvoje turėjo 2 maisto priedus, kai Vokietijoje tik 1.

Šaltoji persikų arbata „Nestea“ Vokietijoje buvo tik su cukrumi, kai Lietuvoje sudėtyje buvo ir fruktozės, steviolio glikozido.

Gėrimas „Lipton“ (persikų skonio) irgi Lietuvoje sudėtyje turėjo ne tik cukraus, bet ir fruktozės, steviolio glikozido.

Spraginti auksinių kukurūzų dribsniai „Kellogg's Corn flakes“ Vokietijoje neturėjo pridėtų vitaminų, kai Lietuvoje turėjo.

Bulvių traškučiai „Lay's Salted“ Lietuvoje turėjo ne tik saulėgrąžų, bet ir palmių aliejaus.

Mažiau saldūs traškūs dribsniai su šokoladu „Vitalis“ Vokietijoje buvo su saulėgrąžų aliejumi, o Lietuvoje – su palmių aliejumi.

Maisto produktai
Maisto produktai

„Nutella“ su lazdynų riešutais Vokietijoje turėjo 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių / išrūgų miltelių.

„Uncle Ben's Sweet & Sour“ Vokietijoje turėjo 2,7 proc. daržovių, Lietuvoje – 2,6 proc. daržovių.

Jogurtas „Activia“ su braškėmis Vokietijoje turėjo 9 proc. braškių, taip pat buvo skirtingo skonio, spalvos, o Lietuvoje braškių buvo 8,2 proc., jogurtas buvo su tirštikliais, rūgštingumą reguliuojančiomis medžiagomis, dažikliais.

Tuno pjausnys „Rio Mare“ Vokietijoje kvapiųjų medžiagų neturėjo, o Lietuvoje turėjo salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų.

Tirpioji kava „Nestle Nescage Gold“ Vokietijoje turėjo 2842 ± 222 mg/100 ml kofeinio kiekį, kai Lietuvoje šis rodiklis sudarė 3477 ± 271 mg/100 ml.

Juodoji arbata „Lipton Yellow Label Tea“ Vokietijoje buvo be kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje – su.

Gyventojai žino, kad skiriasi

VMVT tyrimo metu taip pat buvo atlikta vartotojų apklausa, kurios metu klausta: „Ar, Jūsų manymu, skiriasi kokybė to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse?“

77,2 proc. respondentų atsakė, kad taip, 8,9 proc. – ne, 3,2 proc. teigė, kad jiems nesvarbu, o 10,8 proc. nurodė, jog renkasi lietuviškus produktus.

VMVT nurodė, kad apžvalginis tyrimas organizuotas atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių narių atliktus kokybės tyrimus ir nustatytus dvejopų standartų taikymo atvejus to paties prekinio ženklo ir to paties pavadinimo maisto produktų, parduodamų skirtingose ES šalių rinkose, bei siekiant užtikrinti Lietuvos vartotojų interesus ir tinkamai pasirengti EK Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ekspertų susitikimui.

Tyrimo tikslas buvo ištirti ir įvertinti, ar Lietuvos rinkoje esantys to paties prekės ženklo ir to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos sudėties ir kokybės kaip ir kitose ES šalyse narėse.

„Neskani“ situacija

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas situacija, kai 70 proc. tirtų produktų ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija Lietuvoje skyrėsi nuo tokių pačių Vokietijoje vadino „neskania“.

„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti“, – sakė B. Markauskas.

Jis taip pat sakė, kad VMVT atliktas tyrimas kainavo 4,5 tūkst. eurų.

B. Markauskas dėstė, kad 2018 metais Europos Sąjunga pradės išsamų tyrimą.

„Labai tikimės, kad atsiras reglamentavimas ir įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros, skirtingos kokybės produktus į skirtingas rinkas“, – komentavo ministras.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (877)