Kaip vieną didžiausių savo išsipildžiusių svajonių ekonomikos ekspertas prisimena galimybę studijuoti Vokietijoje. Jis atviras – ten pamatyti vaizdai tapo jo varomuoju varikliu, paskatinusiu siekti mokslo aukštumų. „Mane pribloškė išorinis kapitalizmo veidas. Staiga matau laimingus žmones, tviskančias vitrinas, nuo prekių lūžtančias lentynas. Dabar tai nepadarytų šoko, bet tuo metu buvo įspūdinga. Tada supratau, kad kapitalizmas veikia daug geriau nei sistema, kurios mus mokė”, – prisiminė Gitanas Nausėda.
Tačiau mokslininko kelią pasirinkusiam ekonomistui netrukus teko susidurti su žiauria lietuviška realybe – gimus pirmai dukrai vis sunkiau buvo sudurti galą su galu. „Aš gavau trisdešimt penkis litus avanso. Pagalvojau – kaip dabar už tiek reikės vaikus auginti? Gyvenome bendrabutyje, šeimos poreikiai augo. Tada mano smegenų pusrutuliai pradėjo dirbti, kad vien iš mokslo aš nepragyvensiu, – pasakoja G. Nausėda. – Mūsų namai buvo bendrabutis. Vakarietiškos sauskelnės buvo ką tik pasirodžiusios, bet mums jos buvo per brangios, tad naudojome vystyklus. Tiesa, aš buvau atleistas nuo jų skalbimo, tuo pasirūpindavo žmona. Ir džiovindavo namuose. Žiūrėdavau aš į juos ir galvodavau: nejaugi tas mokslas tiek mažai vertas Lietuvoje?”
Dabar jau su šypsena veide G. Nausėda prisimena dienas, kai norėdamas su šeima pasmaguriauti, turėdavo šokolado batonėlį dalinti į tris dalis: „Paragauti norėjome visi, o batonėlis buvo tik vienas. Tad pasidalindavom į tris dalis.“
Kai prieš daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje buvo suaktyvėjusi nusikalstamų grupuočių veikla, sostinėje siautėjo „Vilniaus brigada”, iš nekilnojamojo turto privatizacijos sukaupusi milžinišką kapitalą. Tiems, kurie turėjo ryšių su nusikaltėliais, atsirado galimybė greitai praturtėti. Gitanas Nausėda prisimena, jog jo kelyje tokių pagundų taip pat pasitaikė. „Aš su tais žmonėmis turėdavau kontaktus. Mano žmonos vienos draugės vyras buvo kaip tik toks verslininkas milijonierius. Jis atvažiuodavo į mano tėvų namus ir sakydavo: ką tu čia sėdi prie kompiuterio? Ar rimtas vyras turi prie kompiuterio sėdėti? Tačiau aš tokiu gyvenimu nesižavėjau”, – prisipažino jis.
Kitas dokumentinės apybraižos „Gimę tą pačią dieną” herojus, garsios aktorės Reginos Varnaitės sūnėnas režisierius ir aktorius Titas Varnas atviras – būtent teta jį užkrėtė meile teatrui. „Regina Varnaitė mane pasiimdavo į savo repeticijas. Man būdavo taip gražu stebėti iš balkono, kaip aktoriai vaidina, kaip jie tariasi. O kadangi nekainuodavo bilietai į spektaklius, tad visada eidavau žiūrėti kaip teta Regina vaidina. Nepakartojamas jausmas”, – prisiminė T. Varnas.
Tą pačią dieną su G. Nausėda ir T. Varnu gimusi pedagogė Vilija Krasauskienė apybraižos kūrėjams atvėrė širdį. „Kalbėti apie pirmąją ir mano vienintelę meilę labai sunku. Netekau jo prieš keletą mėnesių. Tačiau liko patys gražiausi prisiminimai. Pamenu, kaip jis atvažiuodavo pas mane motociklu. Tų motociklų Veveriuose buvo gal du. Tai jau labai išskirtinė jaučiausi. Iš toli išgirsdavau variklio garsą ir širdis suspurdėdavo. Sėsdavau ir važiuodavom... O atrodė, kad skrendam”, – savo pirmosios meilės akimirkomis dalinosi V. Krasauskienė.
Trijų vienas kito nepažįstančių žmonių likimai, tikros gyvenimo istorijos, nuoširdžios išpažintys bei emocijos – jau pirmadienio vakarą, 19.30 val. dokumentinėje apybraižoje „Gimę tą pačią dieną” per LRT TELEVIZIJĄ.
