Registruotas valdančiųjų planas: kaip keisis išmokos ir mokesčiai

Penktadienį po pietų pasirodė teisės aktų projektai, iš kurių aiškėja, kad valdantieji planuoja keisti „Sodros“ įmokas, kas ir kiek laiko galės jų nemokėti, kokia bus maksimali jų riba ir kt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtų pataisų paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogos“ bus siūlomos savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims.

Žmogaus nesumokėtų įmokų suma būtų mokama iš valstybės biudžeto.

Siūloma nustatyti ir įmokų „grindis“, o tai reikštų didesnius mokesčius tiems, kurie uždirba mažiau nei minimalią algą. Ne visu etatu dirbančių asmenų „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis (šiuo metu tai 380 Eur).

Ši nuostata negaliotų, jeigu asmuo būtų draustas pas kitą darbdavį arba gautų socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų.

Jeigu bus įgyvendintas šis pasiūlymas, tuomet padidėtų mažiausios išmokos susirgusiems ir auginantiems vaikus.

Taip pat siūloma nustatyti pajamų, nuo kurių už samdomus darbuotojus nemokamos socialinio draudimo įmokos, „lubas“. Siūloma nustatyti, kad įmokų nereikės mokėti nuo tos pajamų sumos, kuri viršys 120 vidutinių atlyginimų per metus – šiuo metu tai būtų 100,5 tūkst. Eur.

Įstatymo projektuose numatoma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, nustatant, kad šie asmenys „Sodros“ įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, atsisakant lengvatų taikymo, socialinio draudimo įmokų lubas nustatant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus (23,4 tūkst. Eur).

Ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai. Vadinasi, nuo kitų metų ūkininkai mokėtų didesnius mokesčius nei iki šiol, tačiau būtų apmokestinami mažiau nei kitų sektorių dirbantieji.

Taigi, ūkininkai bent jau kurį laiką mokėtų mažesnius mokesčius nei kiti savarankiškai dirbantys asmenys.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektais siūloma, skaičiuojant išmokas taikyti ne užpraeito ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o metinį šalies vidutinį darbo užmokestį.

Šie pasiūlymai bus nagrinėjami Vyriausybėje, po to turėtų keliauti į Seimą, kuris bus galutinai dėl jų apsispręsta.