„Mes visus pasiūlymus svarstome. Ekonominė nauda – pirmiausia. Jei pasiūlymai (iš Rusijos – red.) bent kapeika bus geresni, tada jie bus rimtai svarstomi“, – pareiškė Baltarusijos vicepremjeras Vladimiras Semaška, kurį cituoja agentūra „Belta“.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija naftos produktų eksporto kryptis renkasi vadovaudamasi ekonominiais sumetimais.
V. Semaška pridūrė, jog Baltarusija jau yra su Rusija susitarusi dėl naftos tiekimo artimiausių septynerių metų laikotarpiui.
„Balandžio 13-ąją mes pasirašėme septynių dokumentų paketą, iš jų tris tarpvyriausybinius, įskaitant ir dėl naftos. Sutvarkyti reikalai iki 2025 metų – kokie naftos kiekiai, kaip jie turi reguliuojami, kokie tarpusavio įsipareigojimai“, – sakė jis.
Rugpjūčio viduryje Kaliningrado srityje lankęsis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad rusiškos naftos tiekimą Baltarusijai būtina susieti su jos naudojimusi Rusijos geležinkeliais ir uostais Suomijos įlankoje.
„Tai būtina aptarti gerokai platesniu formatu. Juk Baltarusijos gamyklose perdirbama mūsų nafta, kitos ten nėra ir vargu ar bus. Todėl būtina griežtai susieti mūsų naftos gavimą su atitinkamu naudojimusi mūsų infrastruktūra“, – pasitarime transporto infrastruktūros plėtros temomis kalbėjo V. Putinas.
Tai, kad persiorientuoti baltarusiškų naftos produktų eksportą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nėra ekonomiškai naudinga, pripažįsta ir patys jų tiekėjai.
„Rusijos geležinkeliai“ yra mums pateikę iki 2018 metų pabaigos galiojantį pasiūlymą taikyti 50 proc. nuolaidą mazuto, dyzelino ir benzino gabenimui link uostų Rusijos šiaurės vakaruose. Tačiau net ir tokia nuolaida nepaverčia šios eksporto krypties pigesne už tas, kuriomis dabar naudojamės“, – sakė abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja kompanija“ (BNK) vadovas Sergejus Gribas.
Be to, kaip teigė jis, gali kilti krovos Rusijos uostuose žiemą problemų, taip pat nėra garantijų, kad baltarusiškų naftos produktų kokybė krovos metu nepablogės.
„Mūsų produkcijos pirkėjai dabar pageidauja ją gauti per Baltijos šalių uostus, nes logistikos išlaidos yra mažesnės“, – pabrėžė S. Gribas.